Šią savaitę nutarta, kad Gedimino kalno šlaitas bus pradėtas tvarkyti pavasarį, nes dabar – netinkami orai. Telieka tikėtis, kad iki to laiko šlaitas su visa pilimi nenušliuoš į apačią.
Vilniuje dirbančio dirvožemio erozijos specialisto portugalo P.Pereiros įsitikinimu, viso to nebūtų reikėję daryti, jeigu sostinės valdžia būtų įsiklausiusi į specialistų perspėjimus, kad nereikia kirsti medžių kalno šlaite. Tai, jo teigimu, buvo didžiausia klaida.
„Tai pavyzdys, kaip prastas valdymas veikia miesto ekonomiką. Buvo kvaila, absurdiška iškirsti medžius Gedimino kalne. Tie medžiai buvo neįkainojami.
Jie saugojo Gedimino kalną nuo erozijos. Medžių šaknys tvirtai laikė dirvožemį, – sakė dirvožemio erozijos specialistas 37 metų P.Pereira. – Iki šiol nesuprantu, kodėl buvo nutarta iškirsti medžius.
Aplinkos apsaugos atžvilgiu tai blogas sprendimas. Mieste negalima kirsti medžių be svarbios priežasties. Vien tik dėl to, kad kas nors to užsigeidė.“
Šaknys jau negyvos
P.Pereira atvyko į Vilnių 2009 metais, kai apsigynė disertaciją Barselonos universitete apie miškų gaisrų įtaką dirvožemiui. Šiuo metu jis vadovauja Mykolo Romerio universiteto Aplinkos valdymo laboratorijai.
Jau ne vienus metus dirvožemio erozijos specialistas P.Pereira stebi, kaip irsta Gedimino kalnas.
Jis įsitikinęs, kad iškirtus medžius dirvožemis ant kalno šlaitų liko neapsaugotas ir šiuo metu po smarkaus lietaus arba liūties šlaitas gali smarkiai nuslinkti žemyn.
„Tai priklauso ne nuo lietaus kiekio, bet nuo jo intensyvumo“, – sakė specialistas.
Lietuvoje daug lyja. Lietus turi daug įtakos dirvožemio paviršiui. Jeigu jis neapsaugotas, lietus jį stumia į pakalnę. Gedimino kalne medžių šaknys jau negyvos, todėl nebegali sumažinti dirvožemio erozijos.
Erozija vyksta ilgai
„Aš negaliu pasakyti, kada Gedimino kalnas grius, tačiau dirvožemio erozija yra didžiulė.
Tai yra procesas, kuris gali užtrukti ir vienus, ir penkerius metus. Tai priklauso nuo meteorologinių sąlygų.
Jeigu žmonės į kalną lips taku, jų poveikis gali būti nedidelis. Tačiau vaikščiojant šlaitu poveikis gali būti, nes žmonės gali sunaikinti dirvožemio apsauginį sluoksnį“, – dėstė P.Pereira.
Ar įtakos Gedimino kalnui galėjo turėti pastatytas funikulierius, mokslininkas nesiima vertinti, nes reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.
„Reikėtų surinkti daugiau medžiagos, nufotografuoti, sukurti kartografijos rizikos žemėlapį. Tai parodytų, kurios vietos linkusios į eroziją ir kurioje kalno dalyje“, – sakė specialistas.
P.Pereira ne kartą tyrinėjo dirvožemį žemės ūkio vietovėse. Pavyzdžiui, vynuogynuose. Yra publikavęs ne vieną medžiagą apie Vokietijos vynuogynų dirvožemio eroziją.
Tačiau konkrečiai tyrinėti tokio kalno, kaip Gedimino, jam nėra tekę.
Dirvožemis – labai svarbu
Gal pavyktų išspręsti problemą vėl apsodinus kalną medžiais? P.Pereira papurtė galvą – pirmiausia reikia sutvirtinti dirvožemį.
„Žmonės mano, kad jeigu sodini medžius, esi gamtos mylėtojas. Tačiau negalima vien sodinti dėl sodinimo. Reikia, kad dirvožemis būtų deramai paruoštas – nestokotų organinių medžiagų, kurios palaikytų medžio augimą“, – sakė jis.
Vieną klaidų, padarytų Lietuvoje, specialistas regi ir Neringoje, kur po gaisro buvo puolama atsodinti medžių ir nebuvo leista žemei atsigauti.
Jo gimtinėje Portugalijoje žemės ūkio specialistai susiduria su panašiomis problemomis.
Ten, kur auga alyvuogių giraitės, jeigu yra dirvožemio erozija, reikia minimaliai uždengti žemės paviršių. Tam puikiai tinka šiaudai, kurie maišomi su vandeniu.
Tiesa, Portugalija ir Lietuva – dvi labai skirtingo klimato šalys, o Gedimino kalnas – apskirtai išskirtinė problema.
Tokių dalykų niekur nematė
Kalno gelbėjimo pastangos atsieis nemažai. Tačiau profesorius P.Pereira įspėja, kad kuo daugiau laiko bus vien kalbama nieko apčiuopiama nedarant, tuo daugiau tai kainuos.
Gedimino kalnas – geriausias pavyzdys, kaip prastas valdymas kainuoja pinigus. Tai pavyzdys, kas atsitinka, kai nebūna teiraujamasi šios srities ekspertų nuomonės.
„Tokių dalykų aš nesu matęs jokiame kitame pasaulio mieste. Tai absurdas“, – sakė P.Pereira.
Medžiai buvo iškirsti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos iniciatyva.
Buvo teigiama, kad šaknys ardo šlaitą, be to, Gedimino kalnas niekada nebuvo apžėlęs medžiais. Aplinkosaugininkų bei gamtininkų nuomonės visai nebuvo klausiama.
Skaitydamas pranešimus užsienyje P.Pereira visada pateikia Gedimino kalną kaip prastos miesto vadybos pavyzdį.
Juk Gedimino pilis – tai Vilniaus miesto simbolis, atvykę į Vilnių turistai pirmiausia nuo šio kalno grožisi miestu.
Jei ši vieta bus sunaikinta, seks grandininė reakcija: turistų sumažės, miesto pajamos kris.
„Štai kaip blogi aplinkos apsaugos sprendimai veikia patį miestą“, – sakė mokslininkas.
Tačiau jis lieka optimistas ir tiki, kad Vilniaus valdžia ras pinigų ir sumažins Gedimino kalno šlaitų dirvožemio eroziją.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Paulo Pereira iš Portugalijos, užsienyje skaitydamas pranešimus, visada kaip nemokšiškumo pavyzdį pateikia Gedimino kalną. „Niekur pasaulyje nemačiau, kad taip keistai būtų elgiamasi“, – sakė profesorius.
Darbus ketinama pradėti tik pavasarį
Gedimino kalno tvarkymo darbai bus pradėti pavasarį norint jiems kuo geriau pasirengti. „Atlikti darbus šiuo metu neleistų prasti orai“, – sakė Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė.
Ekspertų susirūpinimą kalno būkle didina tai, jog buvusios nuošliaužos kalno šiauriniame šlaite vietoje spalio 10-ąją vėl nuslinko dalis paviršinio velėnos ir purvo sluoksnio.
Nacionalinio muziejaus pasamdytas projektų valdymo konsultantas Andrius Končius teigia, kad praėjusią savaitę muziejus pasirašė 450 tūkst. eurų preliminarios vertės sutartį su mažąja bendrija „Virmalda“ bei bendrove „Rekreacinė statyba“. Pastaroji įmonė turi patirties tvarkant piliaviečių nuošliaužas.
„Teliko inžinerinė dalis: apskaičiuoti jėgas, apkrovas, sluoksnius. Pavasarį pradedami darbai ir jiems bus pasirengta – reikia dirbti labai atsakingai.
Statybos darbų vieta labai sudėtinga, priėjimas labai ribotas, ties šlaitu yra aukšta atraminė siena“, – sakė A.Končius.
Spalio 10-ąją dalis paviršinio kalno sluoksnio nuslinko po spalio 7 ir 9 dienomis buvusio gausaus lietaus.
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai teigia, kad giluminės geologinės struktūros kol kas yra nepaliestos ir išlieka stabilios.
Anot A.Končiaus, pagrindinė kalno problema yra nestabilus paviršinis gruntas, kuris ypač gerai sugeria drėgmę ir įmirkęs sunkios jėgos veikiamas slenka šlaitu žemyn.
Pasak jo, bus siekiama stabilizuoti kalno šlaitus dengiant gerai tarpusavyje sukimbančių ir drėgmę gerai šalinančių medžiagų sluoksniais.
„Kalnas kol kas neturi didelių bėdų, bet jų gali atsirasti, jei nieko nebus daroma“, – sakė A.Končius.
Jei orai būtų palankūs, būtų palyginti šilta ir sausa, darbus būtų galima atlikti ir žiemą.
Visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti dar per 800 tūkst. eurų.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų.
Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė 15 žmonių gyvybę. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
