CPO LT kataloge – nuo šratinukų iki projektavimo
Viešosios įstaigos CPO LT elektroninio katalogo moduliuose galima rasti visko, kas reikalinga viešojo sektoriaus ir savivaldos įmonėms, turinčioms vykdyti pirkimus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, – nuo kanceliarinių prekių iki statinių projektavimo paslaugų, nuo kilimėlių nuomos iki vaistų ar mobiliųjų telefonų. Pirkimai CPO LT sukurtoje ir administruojamoje viešųjų pirkimų elektroninėje sistemoje stabiliai auga: per trečiąjį šių metų ketvirtį sistemoje įvyko 4 tūkst. 252 pirkimai. Jų skaičius, lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, išaugo 28,96 procento.
Įstaigos direktoriaus Rolando Černiausko teigimu, sistemoje prekių ir paslaugų įsigijimo procesas yra visiškai elektroninis ir tai užtikrina, kad niekas šiuose pirkimuose negalėtų daryti poveikio.
„Mūsų specialistai pataria, kaip naudotis katalogu, konsultuoja, tačiau visi procesai – nuo užsakymo registravimo iki sutarties atspausdinimo – yra automatizuoti. Nėra žmogaus – nėra galimybės daryti poveikį – nėra korupcijos“, – esminį sistemos privalumą įvardija p. R. Černiauskas.
Sutaupo daugybę laiko
Pasak įstaigos direktoriaus, kartais, atrodo, pamirštama, jog pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją įstatymas privalomai neįpareigoja. Jis įpareigoja per ją pirkti tik tuo atveju, jeigu įmonė pati negali to padaryti efektyviau bei racionaliau. Tad visuomet galima bandyti viešuosius pirkimus vykdyti patiems. Tačiau reikia nusiteikti – tai atims daug laiko. „Jeigu viešąjį pirkimą įmonė nusprendžia atlikti pati, visa procedūra gali užtrukti iki keturių ar net daugiau mėnesių. Perkančiosioms organizacijoms reikia atlikti rinkos analizę, kaupti duomenis, vykdyti visus pirkimų etapus, taip pat ir teisminius ginčus su tiekėjais, skundžiančiais viešųjų pirkimų rezultatus, rengti ataskaitas bei viską derinti su Viešųjų pirkimų tarnyba. Taigi, kiekvienoje įmonėje ar įstaigoje privalo dirbti darbuotojai, turintys tam reikalingų administracinių bei teisinių kompetencijų. Kai įmonei pirkimą pavyks įvykdyti tik po kelių mėnesių – ar ta prekė jai dar bebus reikalinga? O gal rinkoje jau bus įvykę tiek pasikeitimų, kad šis pirkinys bus nuostolingas? O kas, jeigu prekės ar paslaugos reikia skubiai?“ – vardija p. R. Černiauskas.
Perkant per centrinę perkančiąją organizaciją, pirkėjams prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo trukmė susitraukia iki vos dviejų dienų: nes CPO LT jau yra atlikusi visas viešųjų pirkimų procedūras už perkančiąsias organizacijas. Paprastai visi centralizuoti viešieji pirkimai yra atviri tarptautiniai, kuriuose gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių tiekėjai. Nauji prekių, paslaugų ir darbų moduliai CPO LT elektroniniame kataloge atsiranda ne atsitiktinai, o darbuotojams atlikus išsamią rinkos ir poreikių analizę, surinkus statistinius duomenis, apibendrinus ir išanalizavus pirkėjų pasiūlymus ir pageidavimus, išsakytus apklausų anketose. CPO LT, įvykdžiusi centralizuotą viešąjį pirkimą, pasirašo su tiekėjais preliminariąsias sutartis dėl moduliuose siūlomų prekių tiekimo sąlygų.
Todėl pirkėjams tereikia išsirinkti reikalingus dalykus pagal kataloge skelbiamą detalią specifikaciją, suformuoti pirkimų krepšelį ir pateikti jį atnaujintam tiekėjų varžymuisi. Įvykus pirkimui, automatiniu būdu suformuojama pagrindinė sutartis, kurią belieka pasirašyti pirkėjui ir tiekėjui.
Centralizuoti viešieji pirkimai tam, kad gydytų korupcijos žaizdą
Pono R. Černiausko teigimu, kuo mažiau yra tiesioginių žmonių kontaktų, tuo mažesnė ir tikimybė, kad bus daroma įtaką viešiesiems pirkimams. Būtent CPO LT turi labai gerai išvystytą elektroninį katalogą ir kone visas procedūras atlieka, pasitelkdama internetines technologijas, nedalyvaujant žmonėms.
„Viešųjų pirkimų įstatymas ir buvo sugalvotas tam, kad gydytų korupcijos žaizdą. Jo nuostatos yra gana sudėtingos, kartais net painios, reikalaujančios skrupulingai laikytis numatytų terminų bei procedūrų. CPO LT profesionalių ir kompetentingų viešųjų pirkimų specialistų sukurtas elektroninis pirkimų įrankis leidžia pirkėjams būti užtikrintiems, kad centralizuotai jie įsigys prekes, paslaugas ir darbus be pažeidimų ir korupcijos apraiškų. Antra vertus, jiems nereikia gaišti daug laiko gilinantis į skirtingas konkrečias technines specifikacijas, kad galima būtų tinkamai parengti pirkimo dokumentus, aiškintis, kaip teisingai vykdyti procedūras, kaip viską derinti su Viešųjų pirkimų tarnyba“, – vardija p. R. Černiauskas.
Įstaigos direktorius atkreipia dėmesį, kad elektroniniame kataloge įsigijus prekes, sutartis pasirašoma tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, tačiau iškilus nesutarimams tarp jų, CPO LT nelieka nuošalyje. Ji tarpininkauja pirkėjams, turintiems pretenzijų dėl pirkinių kokybės ar pristatymo terminų nesilaikymo bei kitų problemų su tiekėjais. Ponas R. Černiauskas pabrėžia – tiekėjai žino, kad CPO LT niekam nenuolaidžiauja ir taiko visiems vienodus reikalavimus, todėl paraginti jie stengiasi kuo greičiau ištaisyti trūkumus, kad nebūtų taikomos sankcijos, tarp kurių griežčiausia – šalinimas iš katalogo.
Taip pasitiki CPO LT katalogu, kad net užsimiršta
Vienok, nors visi pirkimai CPO LT kataloge vyksta elektroniniu būdu, už kiekvieno tiekėjo ar pirkėjo registracijos, kiekvienos sutarties sudarymo, kiekvieno pelės paspaudimo elektroninėje sistemoje darbuojasi CPO LT darbuotojas.
Įstaigoje dabar dirba 26 žmonės. Dalis jų prižiūri patį katalogą, užtikrina informacinių sistemų darnų veikimą, dirba administracijoje. Dauguma darbuotojų tiesiogiai atlieka viešuosius pirkimus, administruoja 37 prekių, paslaugų ir darbų modulius, konsultuoja pirkėjus ir tiekėjus, veda praktinius seminarus Lietuvos savivaldybėse viešųjų pirkimų specialistams. Kiekvienas specialistas turi savo kuruojamas prekių sritis, gilinasi ir rengia technines pirkimų specifikacijas, administruoja preliminariąsias sutartis su tiekėjais.
Kaip sako CPO LT vadovas, įpratusios prie internetinių technologijų ir elektroninio katalogo teikiamų galimybių, procedūrų greitumo ir paprastumo bei labai pasitikėdamos elektroniniu katalogu, kartais perkančiosios organizacijos net per daug atsipalaiduoja ir „išmeta iš galvos“ įvykdytus pirkimus: pamiršta, kad yra atliktas pirkimas ir kad prekės turi būti pristatytos laiku, netikrina, ką joms pristato, ar prekės atitinka kokybę, nurodytą techninėje specifikacijoje.
Ponas R. Černiauskas ragina pirkėjus bent tiek išlaikyti budrumą, kad būtų patikrintos prekės, kurias jiems atgabeno tiekėjas – juk jeigu parduotuvėje nusiperkame televizorių, jį atvežus kurjeriui irgi išpakuojame ir pasižiūrime, ar viskas gerai.
„Prireikus, visuomet tarpininkaujame, nepaliekame klientų nuošalyje. Jeigu koks nors tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, turime mechanizmą, kaip jį paraginti, ir dar nebuvo atvejo, kad tai nesuveiktų“, – sako p. R. Černiauskas.
Pernelyg neatsipalaiduoti, įstaigos direktoriaus linkėjimu, reikėtų ir tiekėjams, – tai, kad beveik visos procedūros vyksta automatiškai per informacinę sistemą, nereiškia, kad atsiranda didesnės galimybės gudrauti – CPO LT darbuotojai kruopščiai tikrina visus katalogo tiekėjus, analizuoja nuolat vykdomose perkančiųjų organizacijų apklausose pateiktus tiekėjų vertinimus.
„Atėjęs į parduotuvę, žmogus įvertina savo galimybes ir perka tai bei tiek, kiek jam reikia. Pardavėjas taipogi nesiūlo prastos kokybės produktų, nes tai būtų paskutinis jo parduotas daiktas. Norėtųsi, kad ir vykdant viešuosius pirkimus galiotų tos pačios taisyklės: pirkėjai gerai žinotų, ko jiems reikia, o pardavėjai būtų sąžiningi. Pasitaiko kuriozinių situacijų, kai pirkėjai dėl neatidumo nusiperka, pavyzdžiui, renovacijos darbus vienu aukštu mažesniam namui nei reikia. Tiekėjai, savo ruožtu, kartais nori pagudrauti ir parduoti prastesnės kokybės daiktus, nei deklaruota. Tiesa, tokių norinčių pagudrauti jau būna retenybė, kadangi jie praranda teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sulaukia sankcijų ir moka baudas, tad tai tikrai neapsimoka“, – sako ponas R. Černiauskas, CPO LT direktorius.
