Ji pripažino, kad surengti pasitarimą paskatino praėjusiomis savaitėmis kilę incidentai, kai dvi pabėgėles užsipuolė galimai vietiniai chuliganai, po to du vietos paaugliai prie mokyklos apsimėtė akmenimis su būreliu sirų paauglių.
„Tai nebuvo stambūs įvykiai, bet žinia apie juos viešojoje erdvėje paskleista perdėtai hiperbolizuojant, todėl suerzino visuomenę“, – sakė ministrė.
A.Pabedinskienė ryžtingai pareiškė: „Mes susirinkome ne tam, kad pakalbėtume, padiskutuotume ir išsiskirstytume nieko nenusprendę. Turime visuomenei nusiųsti konkrečiais žinias, kaip spręsime pabėgėlių integracijos problemą. Laukiu pasiūlymų, ką šioje srityje galėtų padaryti Socialinių reikalų ir darbo ministerija.“
Ministrė bandė išsiaiškinti, kokios tos problemos, kurias ji įsipareigojo spręsti. RPPC direktorius Robertas Mikulėnas trumpai jas apibūdino: pabėgėliai nusivylę, kad jiems nesiūlomi geri, suremontuoti butai didmiesčiuose, nuvilia mažas atlyginimas, taip pat menka pabėgėlių kvalifikacija.
„Būna taip, kad randama darbo vieta, bet kol Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas parengia reikalingus dokumentus, žiūrėk, vieta jau užimta“, – pastebėjo R.Mikulėnas.
Jonavos policijos viršininkas Vygintas Lukošius tikino, kad apskritai Rukloje kriminogeninė padėtis gerėja, mažėja nusikaltimų.
„Tačiau pabėgėliai laisvai vaikšto gatvėse, eina į parduotuves, todėl naivu būtų tikėtis, kad neįvyktų susidūrimų. Jonavos rajone per mėnesį užfiksuojama apie 50 konfliktų viešosiose vietose. Du incidentai, įvykę Rukloje, nieko neišsiskiria iš bendro tokių konfliktų konteksto. Žinoma, vyksta ikiteisminiai tyrimai, bet iš praktikos galiu pasakyti, jog tokiais atvejais nebūna kalta tik viena pusė“, – kalbėjo V.Lukošius.
Jis taip pat kalbėjo apie Saugios kaimynystės programą ir išsakė pageidavimą, kad Rukloje būtų įrengtas geresnis apšvietimas, pastatyta daugiau vaizdo stebėjimo kamerų.
Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis tikino, jog Ruklos gyventojai tikrai nėra nusiteikę prieš atvykėlius iš įvairių šalių, kurie pabėgėlių centre apgyvendinami jau du dešimtmečius. Neseniai pabėgėliai buvo pakviesti į renginį, grybų šventę, du sirų jaunuoliai žaidžia Ruklos futbolo komandoje.
„Policija turi išsiaiškinti, kas išprovokavo pastaruosius incidentus. Jeigu ministrė siūlo Vyriausybės pagalbą, tai norėtume, kad būtų paskatinta abipusė integracija. Ne tik mūsų bendruomenė turi gerai sutarti su pabėgėliais, bet ir jiems turi būti įskiepyta, kad norint gyventi Lietuvoje reikia gerbti mūsų šalies įstatymus ir jų laikytis“, – teigė seniūnas.
Pasitarime buvo pabrėžta, kad daugiausia problemų kyla dėl kalbos barjero ir kultūrų skirtumo.
„Sunku paaiškinti sirų vaikams, kad negalima laipioti ant sūpynių ir jų laužyti, kad sūpynės skirtos suptis. Kalbos barjeras sukelia daug kliūčių bendraujant su pabėgėliais“, – sakė Ruklos bendruomenės pirmininkė Olga Navickienė.
Apie kurioziškus nesusipratimus pasakojo ir Ruklos poliklinikos direktorė Asta Sivolovienė.
„Pavyzdžiui, pas odontologę užsiregistruoja vienas asmuo, o ateina visas būrys, gausi šeima. Gerai dar, kad visi mūsų medikai – moterys, kitaip kiltų problemų, moterys musulmonės neleistų, kad jas apžiūrėtų gydytojai vyrai“, – pastebėjo gydytoja.
Jonavos rajono vicemeras Eugenijus Sabutis pasiūlė sekti Airijos pavyzdžiu, kur visos pabėgėlių problemos – aprūpinimo būstu, įdarbinimo, integracijos į visuomenę – sprendžiamos centralizuotai, sutelktos vienos ministerijos rankose.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Linas Kukuraitis nustebo, kad su pabėgėliais susiję klausimai narstomi jiems nedalyvaujant.
„Mes kalbame apie pabėgėlius, tariamės, kaip jiems padėti, ko iš jų reikalauti, bet neišgirdome jų balso, ką jie apie tai mano“, – stebėjosi L.Kukuraitis.
„Iš pradžių turime žinoti, ką jiems galime pasiūlyti, o tada išklausyti jų lūkesčius“, – atsakė A.Pabedinskienė.
Ji pabrėžė, kad pabėgėlių lūkesčiai neretai būna per dideli, neatsižvelgiama į Lietuvos ekonomines galimybes.
„Mes neprivalome už juos išmokti kalbos, rasti gerai mokamo darbo, rasti komfortiško būsto didmiestyje, tačiau galime padaryti daugiau, paskatinti dialogą su vietos bendruomene“, – sakė ministrė.
Ji pareiškė, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija neketina centralizuota tvarka ieškoti būstų pabėgėliams, tai esą privalo daryti savivaldybės.
A.Pabedinskienė pažadėjo, kad ministerija parengs edukacijos ir švietimo programas, pagal kurias bus mokomi tarpusavio supratimo ir pabėgėliai, ir vietos bendruomenė, tų miestų ir kaimų, kuriuose emigrantai prisiglaus, įsidarbins.
Ji taip pat pažadėjo paspausti VRM ir Migracijos departamentą, kad būtų greičiau parengiami dokumentai pabėgėliams, susiradusiems darbą.
Po pasitarimo Jonavos rajono vicemeras E.Sabutis, žurnalistų paklaustas, ar iš ministrės išgirdo konkrečių receptų, naujų idėjų, kaip spręsti pabėgėlių integracijos problemas, tik šyptelėjo ir papurtė galvą.
Šiuo metu Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvena 174 pabėgėliai, atvykę iš Artimųjų Rytų konfliktų zonos. Daugiausia – iš Sirijos.
Iš jų 90 – vaikų.
147 sirai į Ruklą perkelti iš pabėgėlių stovyklų Graikijoje, 27 atvežti iš Turkijos.
Centre taip pat apgyvendinta 118 pabėgėlių iš Rusijos okupuotų Ukrainos sričių: Krymo, Luhansko, Donecko.
