Tokią Darbo kodekso pataisą parlamentarė įregistravo
trečiadienį.
„Šiuo metu Vėlinės nepatenka į Šventinių dienų sąrašą
ir yra darbo diena, o tai užkerta kelią Lietuvos žmonėms būtent
lapkričio 2 dieną aplankyti artimųjų žmonių kapus. Į vieną
dieną sujungtos dvi šventės praranda savo tikrąją prasmę ir
paskirtį, kartu prarandama išskirtinė mirusiųjų pagerbimo
tradicija“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Dabar Lietuvoje ne darbo diena paskelbta tik lapkričio 1-oji,
Visų Šventųjų diena.
Anot V.Kravčionok, Vėlinės turi gilias tradicijas, jos labai
svarbios daugumai Lietuvos žmonių. Be to, 2006 metais Lietuva
ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal
kurią būtent Vėlinės turėtų sulaukti išskirtinio statuso –
kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų
pagerbimo tradicinė šventė.
„Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl
turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės
tradicijas. Vėlines į ne darbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir
Etninės kultūros globos taryba“, – tvirtina projekto autorė.
Ji pabrėžė, kad lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų
diena skirta pagerbti tuos šventuosius, kurie bažnytiniame
katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos.
„Iš esmės Visų Šventųjų dienos paskirtis nėra susijusi su
kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu
laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena.
Kita vertus, vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos
vietose esančius kapus“, – teigia parlamentarė.
Tai ne pirmas siūlymas Seime Vėlines paskelbti valstybės
švente. Tokį pat projektą šių metų vasarį yra įregistravę trys
socialdemokratai, bet jis kol kas nesvarstytas. Analogišką projektą
Seimas atmetė 2014 metų gegužę. Neigiamą poziciją tuomet
išsakė ir Vyriausybė.
