Lietuvą itin sukrėtė netikėta filosofo Leonido Donskio mirtis. L.Donskis rugsėjo 21-osios rytą susmuko Vilniaus oro uosto išvykimo salėje, ruošdamasis skrydžiui. Atvažiavę greitosios pagalbos medikai dar bandė gaivinti filosofą, bet pastangos buvo bevaisės. Spėjama, kad vyrui sustojo širdis. Jam buvo 54 metai.
Per mokslinę karjerą L.Donskis dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose, parašė daugiau kaip 40 knygų ir per 500 straipsnių.
Kovą su klastinga liga pralaimėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. 34-erių J.Požela mirė pankreatito – kasos uždegimo. J.Požela rugpjūčio pradžioje dėl ūminių virškinimo sistemos sutrikimų bei pilvo skausmų skubos tvarka buvo paguldytas į Santariškių klinikas. Jam diagnozuotas ūminis biliarinės (tulžinės) kilmės pankreatitas (kasos uždegimas), taikytas intensyvus gydymas Santariškių klinikų Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje.
J.Požela sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo vos kelis mėnesius, ministro priesaiką jis davė 2016 metų kovo 15 dieną. 2012 metais jis buvo išrinktas į Seimą, o spalio 9-ąją pagal Socialdemokratų partijos sąrašą perrinktas parlamentaru.
Šiemet Amžinybėn iškeliavo architektas Gintautas Vyšniauskas. Žurnalistės Editos Mildažytės vyras mirė eidamas 57-uosius gyvenimo metus. Su alinančia liga – išplitusiu vidaus organų vėžiu – G. Vyšniauskas kovojo dvejus metus ir iki paskutinių dienų, palaikomas žmonos Editos, nenuleido rankų. Amžinojo poilsio architektas atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, menininkų kalnelyje.
Spalio pabaigoje eidama 62-uosius po sunkios ligos mirė ilgametė „Panoramos“ žurnalistė Aurelija Malakauskaitė. LRT naujienų tarnyboje ji dirbo keturis dešimtmečius. A. Malakauskaitė rengė reportažus aktualiomis ekonomikos, energetikos, verslo temomis. Jai buvo nesvetimos ir kitos problemos – žurnalistė nuolatos sekė Lietuvos kultūros ir socialinį gyvenimą, buvo aktyvi visuomenininkė.
Šiemet anapilin iškeliavo architektas Algimantas Kančas. Jis jau kelerius metus kovojo su sunkia onkologine liga, tačiau dar prieš porą mėnesių jį buvo galima sutikti įvairiuose renginiuose, kaunietis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
A.Kančo studija dalyvavo statant ar rekonstruojant Šv.Kazimiero ir Gerojo Ganytojo bažnyčias, restoraną „Miesto sodas“, Kauno dramos teatrą, Kaune įsikūrusį prekybos ir pramogų centras „Akropolis“, Kauno Palaimintojo Jono Pauliaus II koplyčią, įmonės „Kraft Foods Lietuva“ administracinį pastatą, ISM tarptautinės aukštosios mokyklos pastatą, Norvegijos ambasadą Vilniuje.
Vasarą Lietuvą apskriejo žinia, kad eidamas 66-uosius metus mirė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Uoka. Jį pakirto liga – Uoka sirgo vėžiu. Atkūrus Nepriklausomybę K.Uoka buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, vėliau tapo pirmuoju valstybės kontrolieriumi. Seimo nariu buvo per 1992–1996 ir 2008–2012 metų kadencijas. K.Uoka save siejo su tautininkais, atkūrus šią sąjungą 2011 metais tapo jos nariu ir vicepirmininku.
2016-aisiais Lietuva atsisveikino su matematiku fiziku Jonu Pranu Baniu. Ilgametis Lietuvos edukologijos universiteto prorektorius, buvusio Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas docentas J.P.Banys 1983 metais buvo paskirtas Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto mokymo – auklėjimo reikalų prorektoriumi, šias pareigas ėjo iki 1990 metų. 1992 metais jis vėl buvo išrinktas Matematikos ir informatikos fakulteto dekanu, o pablogėjus sveikatai 2011 metais pasitraukė iš fakulteto dekano pareigų.
