„Politika – visas mūsų gyvenimas, kurį sudaro to mūsų gyvenimo mozaikos dalys: draugai, vaikai, anūkai, bendraminčiai, Dievas“, – taip sprendimą pasukti į didžiąją politiką draugams paaiškino Šiaulių vicemeras S.Tumėnas.
Sekmadienį skaitykite antrąją šio tyrimo dalį.
Su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vėliava į Seimą patekęs humanitarinių mokslų daktaras turėtų būti dėkingas jį palaikiusiam bičiuliui, partijos lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Jie jau senokai pažįstami – kartu dirbo Šiaulių miesto taryboje ir Šiaulių universiteto taryboje.
Kai praėjusių metų birželio 19-ąją S.Tumėnas buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos tarybos, R.Karbauskis puolė bičiulio ginti įtaręs, kad vyksta kažkas neskaidraus.
„Jeigu S.Tumėnas negali būti universiteto tarybos nariu, ir aš negaliu juo būti, nes mes abu esame politikai, bet ne politinio pasitikėjimo pareigūnai. Išeinu pats, kad jums nebereikėtų vargintis“, – taip Šiaulių universitete vykusiame posėdyje rėžė mecenatas, milijonierius R.Karbauskis.
Šį rudenį po Šiaulius pasklidusiose rinkimų į Seimą skrajutėse abu petingi vyrai įsiamžino žengiantys koja į koją.
R.Karbauskis paragino rinkėjus balsuoti už jo vadovaujamos partijos sąraše atsidūrusį nepartinį 58 metų S.Tumėną: „Jo vertybės sutampa su mūsų sąjungos vertybėmis, nes jis Lietuvą mato ne kaip verslo ar kitų interesų grupių kovos lauką, o kaip vieningą piliečių bendruomenę – saugią, blaivią...“
Žinomo šalies politiko parama davė vaisių – šiauliečio bandymas patekti į Seimą šį kartą buvo sėkmingas.
2012 metais S.Tumėnas buvo iškėlęs savo kandidatūrą vienmandatėje apygardoje ir pralaimėjo.
Bet ne visus, pažįstančius S.Tumėno šeimą, nudžiugino žinia, kad šiaulietis tapo Seimo nariu ir tuoj kelsis į Vilnių.
Žinojo apie sūnaus bėdas
„Tai nedžiuginanti žinia. Nežinau, kiek Seimo narys gali tiesiogiai kištis į teisėsaugos tyrimus, bet jis gali daryti poveikį ir netiesiogiai“, – svarstė Robertas Juodka, kuriam išrinkto Seimo nario sūnus yra skolingas daugiau kaip 40 tūkstančių eurų.
Vilnietis teisininkas – tik vienas iš didžiulio būrio kreditorių, kuriems ilgokai akis dūmė 35 metų J.Tumėnas, buvęs Molėtų krepšinio komandos „Tiumenas-Ežerūnas“ rėmėjas.
Tarp asmenų, nukentėjusių nuo šio skandalingo veikėjo, – krepšinio ir futbolo žvaigždės, treneriai, verslininkai, teisininkai, jų draugai ir artimieji.
„Su kitais nukentėjusiais krepšininkais ir futbolininkais mes apskaičiavome, kad J.Tumėnas gali būti skolingas apie penkiasdešimčiai žmonių“, – „Lietuvos rytui“ prabilo žinomas futbolininkas, netekęs didžiulės pinigų sumos.
Pašnekovas tvirtino, kad naujai iškeptas Seimo narys jau 2015 metais puikiai žinojo apie galimas sūnaus aferas.
„Kai mes kreipėmės į S.Tumėną, jis paskambino sūnui ir pasakė, kad jam padės. Tas atsakė, kad nereikia. Tada tėvas mums ėmė aiškinti, kad jo sūnus yra nekaltas. Politikas gynė sūnų net nebandydamas išsiaiškinti situacijos! Negi daugybė žmonių nei iš šio, nei iš to pultų skambinti tėvui ir rodyti jam sūnaus pasirašytus vekselius? Juk ne kas nors kitas, o būtent pats J.Tumėnas surinko iš sportininkų ir jų draugų milijonus! Vieniems nukentėjusiems asmenims tuometis Šiaulių politikas pažadėjo perskambinti, kitų paprašė jo daugiau netrukdyti“, – pasakojo futbolininkas, nusivylęs susitikimu su politiku.
Reklamavo tėvo leidyklą
Skolintis iš sportininkų dideles sumas pinigų J.Tumėnas pradėjo 2013 metais tapęs Molėtų krepšinio komandos „Tiumenas-Ežerūnas“ rėmėju.
Prieš pasirodydamas Molėtuose jis sukosi Vilniuje, vadovavo Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniavusiai komandai „Š.Marčiulionio KA-Twomenas“.
Tačiau prie žaidėjų jis ėmė šlietis dar 2011 metais, kai vadovavo sostinės mėgėjų lygoje žaidusiai ekipai „Leidykla „Šiaurės Lietuva“.
Šią leidyklą yra įsteigęs ir jai vadovauja skandalingojo veikėjo tėvas. Joje neseniai buvo išleistas ir rinkimams į Seimą skirtas leidinys „Stasio Tumėno laikraštis“, kurio pirmame puslapyje puikuojasi trys bendražygiai: viršuje – S.Tumėnas, po juo – R.Karbauskis ir Saulius Skvernelis.
Leidyklos „Šiaurės Lietuva“ reklama puikuodavosi ir per „Š.Marčiulionio KA-Twomeno“ ekipos rungtynes.
„Jis manęs paklausė: „Ar tu nieko prieš, tėveli?“ Atsakiau, kad jei už reklamą nereikės mokėti, neprieštarauju. Mano leidykla – vos gyvuojanti“, – teigė S.Tumėnas.
Sportininkams J.Tumėnas girdavosi, kad tai jo leidykla.
Skandalingas veikėjas kaip tariamas rėmėjas buvo įsisukęs ir į vieną sostinėje įsikūrusį universitetą.
Ten rektoriaus kabinete jis dažnai sėdėdavo atsipūtęs ir žadėdavo pastatyti universitetui futbolo stadioną, bet vėliau dingo palikęs skolų.
Tačiau labiausiai savo užmojais jis sužibėjo, kai užsiėmė tariamu gipsinių biustų verslu, o vėliau neva sumanė statyti gamyklą.
Žadėjo fantastiškas palūkanas
Politiko S.Tumėno sūnų į Molėtus pakvietė tuometis treneris, o dabar Molėtų vicemeras Mindaugas Kildišius. Krepšinio komandos „Ežerūnas“ pavadinime atsirado J.Tumėno pavardė.
„Jis buvo mano verslo partneris. Bet kas jis realiai? Kaimo vicemeras. Žmogų ant rankų iškėliau. Jis turėtų būti man dėkingas. Jis mano dėka į politiką ant balto žirgo atjojo“, – apie J.Kildišių „Lietuvos rytui“ sakė J.Tumėnas.
Vardą pakeitusi krepšinio ekipa pradėjo samdyti gerus žaidėjus. Tam reikėjo pinigų.
Naujasis rėmėjas nebuvo turtingas, daug jis neuždirbdavo ir tėvo spaustuvėje, kur ėjo vadybininko pareigas.
„Buvau krepšinio ligonis“, – žurnalistei prisipažino J.Tumėnas.
Iš Šiaulių kilęs veikėjas puolė skolintis iš tų pačių krepšininkų, kuriems mokėjo algas, vėliau – iš kitų komandų žaidėjų, galiausiai – ir iš geras sutartis pasirašiusių futbolininkų. Visiems buvo pasakojama ta pati legenda.
Dailės akademiją baigęs J.Tumėnas aiškindavo, kad į Daniją, Švediją veža gipsinius biustus – ten jie neva graibstomi, todėl reikia pinigų verslo plėtrai.
Kad labiau įtikintų, gipso gaminius verslininkas dovanodavo. Kai kurių krepšininkų namus puošia graikų išminčiaus Sokrato, prancūzų filosofo Voltaire’o, graikų dievų Dzeuso ir Apolono biustai.
Sportininkų paklaustas, kodėl nesiskolina iš banko, J.Tumėnas atšaudavo, kad gaminiai gali sudužti, tad draudimo bendrovės jų nedraudžia. Jeigu ir tai neįtikindavo, sporto žvaigždėms J.Tumėnas dėstydavo, kaip vilkikais gipso gaminiai jau vežami į Sankt Peterburgą per Kaliningradą.
Būsimi kreditoriai suabejodavo: kaip vilkiku galima pervežti krovinį per jūrą? J.Tumėnas nė nemirktelėjęs paaiškindavo, kad iš Kaliningrado į Sankt Peterburgą plaukia keltai.
Apsukrusis veikėjas kreditoriams pakišdavo ir neapmokestinamųjų bendrovių dokumentus.
Netrukus po Molėtus, o greitai ir po visos šalies sporto pasaulį ėmė sklisti legenda, kad „Ežerūno-Tiumeno“ rėmėjas suka labai sėkmingą verslą ir moka fantastiškas palūkanas.
Su mažesne nei 15 tūkst. eurų suma jis netgi neprasidėdavo. Už suteiktą paskolą J.Tumėnas pažadėdavo 40 procentų palūkanas per 4 mėnesius.
Iš pradžių veikėjas palūkanas mokėjo. Vienas buvęs krepšininkas iš jų pasistatė namą ir nusipirko visureigį – tai darė įspūdį jauniems žaidėjams.
Sklido kalbos, jog pinigus į J.Tumėno verslą įdėjo tuometis komandos „Tiumenas-Ežerūnas“ administratorius M.Kildišius.
Skolino ir artimųjų pinigus
„Molėtuose J.Tumėnas jautėsi tarsi caras. Krepšininkams jis ėmė mokėti dideles algas, pirko gerus žaidėjus, tarp jų – du juodaodžius. Taip pat jis skolinosi iš žaidėjų. Mano draugas atėjo į „Ežerūno“ ekipą ir sakė, kad J.Tumėnas labai gerai moka, todėl jis padėjęs pinigus, jie jam auga“, – kalbėjo buvęs žinomas krepšininkas Kęstutis Šeštokas, paskolinęs 15 tūkst. eurų.
Garsaus krepšininko artimasis ryžosi parduoti vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą – už jį gautus pinigus patikėjo J.Tumėnui.
„J.Tumėnas moka gražiai kalbėti. Jis žadėjo: viskas bus gerai, todėl mano artimas žmogus pardavė butą. Dabar jo sveikata labai pašlijusi. Manau, J.Tumėnas kūrė finansinę piramidę, o kai nebuvo naujų įplaukų, ji griuvo“, – kalbėjo dabar už Atlanto žaidžiantis krepšininkas.
Vienas klaipėdietis pasiskolino iš artimųjų, draugų ir J.Tumėnui patikėjo apie 300 tūkst. eurų. Nei šios sumos, nei žadėtų palūkanų negavęs sportininkas yra priverstas mokėti tiems, iš kurių skolinosi.
„Kiekvienas euras buvo sunkiai uždirbtas“, – teigė buvęs krepšininkas Marius Prekevičius, kuris skolino ne tik savus pinigus.
Net 1,4 mln. eurų J.Tumėnui davė praeityje garsus krepšininkas. Apgautai garsenybei skaudu, kad prarado nelengvai uždirbtą didžiulę sumą: „Ne iš metalo juos užsidirbau.“
Pašnekovas žurnalistei atskleidė, kad į krepšinio pasaulį įsisukęs veikėjas turėjo tarpininkų, kurie nužiūrėtą auką įtikinėjo gipsinių biustų verslo sėkme, rodė jų nuotraukas.
Siekė sukiršinti kreditorius
Vieni sportininkai skolindavo J.Tumėnui pinigus iš godumo, kiti – iš baimės.
„Kai jam ėmė degti užpakalis, net 80–100 proc. palūkanas žadėdavo – tikindavo, kad neva statys gamyklą ir skubiai reikia pinigų. Jokio verslo jis neturėjo, o tik skolinosi iš vienų ir atiduodavo kitiems, ir tai – tik dalį. Mes visi, kurie jam skolinome, buvome asilai, bet jis buvo labai gerai apgalvojęs sukčiavimo schemą.
Pavyzdžiui, atėjo laikas mokėti palūkanas. J.Tumėnas atvažiavo ir parodė man didelę sumą grynųjų: „Ar jau dabar pasiimi, ar dar paauginti?“ Pamatęs, kiek daug pinigų jis turi, palūkanų tą kartą neėmiau.
Taip pat jis kiršino vienus kreditorius su kitais, juos šmeiždavo, sakydavo, kad su tuo arba kitu nereikia bendrauti, o pats skolinosi iš visų. Tuo jis siekė, kad mes, jo kreditoriai, vieni ant kitų griežtume dantį ir nebendrautume. Jis netgi siekė supykdyti Vilniaus ir Kauno sportininkus – skolinosi iš abiejų miestų žaidėjų“, – J.Tumėno tariamo verslo užkulisius atskleidė žinomas futbolininkas.
Kai kuriems J.Tumėnas sumokėdavo dalį palūkanų net pirma laiko, o po to iš jų pasiskolindavo dar didesnę sumą.
