Kiek partijoms atsiėjo rinkėjų viliotinis? Į šį klausimą politikai dar neskuba atsakyti, bet „Lietuvos rytas“ suskaičiavo, kad viena vieta Seime galėjo kainuoti nuo 10 tūkstančių iki beveik pusės milijono eurų.
Išgirdę rinkimų rezultatus labiausiai už galvos turėjo griebtis penkių procentų ribos neperžengusių „darbiečių“ iždininkai.
Tik du savo atstovus naujame Seime turėsiančiai partijai artimiausiu metu teks gyventi į skolą ir laukti dotacijos iš biudžeto.
Dotacija turėtų pataisyti ir triuškinamą pergalę rinkimuose nuskynusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos finansinius reikalus, nes ji išleido gerokai daugiau pinigų, nei surinko.
Liko tiktai guostis
Pagal išlaidas vienam mandatui neabejotinos lyderės laurai atitenka rinkimus triuškinamai pralaimėjusiems „darbiečiams“, kurie Seime turės tik du atstovus – Valentiną Bukauską ir Petrą Čimbarą.
Partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys teigė kol kas negalįs atskleisti galutinės išlaidų sumos, tačiau pripažino, kad jos viršijo gautas pajamas. Rinkimų prievaizdų duomenimis, jos yra beveik 670 tūkst. eurų. Pusė šios sumos – iš valstybės biudžeto gautos lėšos.
Tuo metu rinkimams Darbo partija ir jos kandidatai jau nurodė išleidę ne mažiau kaip 820 tūkst. eurų. Bet ir ši suma negalutinė – ji gali didėti. Vadinasi, vienas Seimo nario mandatas „darbiečiams“ atsiėjo mažiausiai 410 tūkst. eurų.
„Vertinti galima tuo atveju, jeigu mandatų būtų laimėta daugiau. „Natūralu, kad mūsų išlaidos vienam mandatui bus didžiulės. Bet jeigu būtume surinkę keliais tūkstančiais balsų daugiau ir perlipę barjerą, būtume iš karto gavę ir daugiau mandatų. Tada ir ta suma neatrodytų tokia įspūdinga“, – savotiškai save guodė V.Gapšys.
Skolas padengs pavasarį
Šiemet rinkimus laimėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga prieš ketverius metus už vienintelės savo atstovės Rimos Baškienės kėdę Seime turėjo pakloti maždaug 150 tūkst. eurų.
Šiuo metu „valstiečiai“ nurodo iš viso išleidę per 672 tūkst. eurų, tačiau partijos atsakingoji sekretorė Kristina Krislienė „Lietuvos rytui“ sakė, kad išlaidos gali siekti 800–850 tūkst. eurų.
Vadinasi, „valstiečiams“ viena vieta atsiėjo maždaug 15 tūkst. eurų.
Partijos pajamos kol kas siekia tik 330 tūkst. eurų, bet K.Krislienė vylėsi, kad skolas padengs pavasarį, su paslaugų teikėjais buvo tartasi dėl mokėjimų atidėjimo.
Išlaidos neatitinka tikrovės?
Bet kuklios „valstiečių“ išlaidos vienam mandatui sukėlė abejonių socialdemokratų rinkimų štabo vadovui Algirdui Sysui, kuris mano, kad skaičiai neatitinka tikrovės.
Paklaustas, ar daugiau kaip 1,1 mln. eurų rinkimams išleidę socialdemokratai įsitikino, kad išleista suma nebūtinai garantuoja gerus rezultatus, A.Sysas pateikė „valstiečių“ pavyzdį: „Teko girdėti, kad vien televizijos serialo apie Naisius rodymas jiems kainavo per milijoną.
O kur dar kelionės į Ramūno Karbauskio gimtinę, autobusas su triušiais, kitais gyvūnais?“
Bet apie savo partijos rinkimų kainą politikas nedaugžodžiavo: „Pralaimėti rinkimai viską pasako.“
Tačiau A.Sysas tikino, kad po 64 tūkst. eurų už vieną iš 17 mandatų sumokėjusių socialdemokratų neturėtų slėgti skolos. Ši partija yra deklaravusi 1 mln. 84 tūkst. eurų pajamų.
Liberalai pinigų netaškė
„Kiek turėjome, tiek išleidome. O kiek turėjome, net nežinau“, – juokėsi 14 mandatų iškovojusio Liberalų sąjūdžio kandidatų į Seimą sąrašo vedlys Eugenijus Gentvilas.
Partijos atsakingasis sekretorius Renaldas Vaisbrodas aiškino, kad rinkimams buvo suplanuota skirti 625 tūkst. eurų, panaši suma ir buvo išleista.
Bet, preliminariais rinkimų prievaizdų duomenimis, liberalų išlaidos – 660 tūkst. eurų (pajamos – 613 tūkst. eurų).
Bet kokiu atveju vienas mandatas jiems atsiėjo maždaug po 50 tūkst. eurų.
„Man svarbiausia įgytas rinkėjų pasitikėjimas, o ne išlaidos vienam mandatui. Ir esu ramus, kad lėšos kampanijai buvo naudojamos maksimaliai efektyviai, – nepamatuotų išlaidų neturėjome“, – kalbėjo R.Vaisbrodas, iš Prezidentūros atėjęs į Liberalų sąjūdį sprogus buvusio šios partijos lyderio Eligijaus Masiulio galimos korupcijos skandalui.
Pigiausia kėdė – N.Puteikiui
Antri rinkimuose likę konservatoriai kol kas nurodė kampanijai išleidę beveik 800 tūkst. eurų. Tokiu atveju vienas mandatas jiems atsiėjo maždaug 25 tūkst. eurų.
„Tvarkiečių“ rinkimų štabo ir kandidatų į Seimą sąrašo vedlys Remigijus Žemaitaitis mano, kad jei jų biudžetas būtų siekęs konservatorių ar socialdemokratų, partija būtų susižėrusi ne 8, o tris kartus daugiau mandatų.
Per 208 tūkst. eurų pajamų rinkimams, įskaitant ir iš valstybės biudžeto gautą dotaciją, turėję „tvarkiečiai“ nurodo išleidę 263 tūkst. eurų.
Vadinasi, viena vieta Seime jiems atsiėjo per 32 tūkst. eurų.
Aštuonis mandatus irgi pelniusiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai, preliminariais duomenimis, viena vieta būsimajame Seime kainavo 40 tūkst. eurų, mat ši partija nurodė turėjusi 313 tūkst. eurų išlaidų. Jos irgi negalutinės.
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“, kurios atstovė Aušra Maldeikienė į Seimą buvo išrinkta Žirmūnuose, nurodė rinkimams išleidusi per 13 tūkst. eurų, o Centro partija, kuriai Seime atstovaus Klaipėdoje išrinktas Naglis Puteikis, – beveik 10 tūkst. eurų.
Panerių vienmandatėje apygardoje išrinktas Linas Balsys „Lietuvos rytui“ teigė už savo rinkimų kampaniją kiek daugiau kaip 5 tūkst. eurų mokėjęs iš savo kišenės, o jo vadovaujama Žaliųjų partija išleido beveik 25 tūkst. eurų.
