Kodėl konservatoriai taip griežtai pasielgė su savo kandidatų sąrašo naujoku, įtakingojo Kauno medikų klano pažiba, profesoriumi J.Pundziumi – išmetė jį iš partijos?
Dešiniųjų etikos sargai esą suprato, kaip neįtikinamai skamba J.Pundziaus pasakojimai apie pusantro milijono eurų vertės turto kilmę – esą tai velionio tėvo, o gal net senelio sukaupti lobiai.
Tiesa, tas supratimas, jog reikia vadovautis aukščiausiais politinės moralės ir skaidrumo standartais, atsirado ne iškart.
Kai „Lietuvos rytas“ paskelbė apie stebuklingą J.Pundziaus praturtėjimą, konservatoriai ilgokai kalbėjo apie smulkias klaidas, atsainiai situaciją vertino net jų lyderis G.Landsbergis, kurio deklaracijoje – irgi nemažai juodųjų skylių.
Bet kai įkandin „Lietuvos ryto“ profesoriaus palikimu ėmė domėtis vis daugiau žiniasklaidos, konservatoriai buvo priversti atsisveikinti su kandidatu į Seimą.
Kita vertus, J.Pundzius, kuris vis tiek rungsis Kauno Dainavos apygardoje, gali būti išrinktas. Juk, pavyzdžiui, ištikimųjų liberalų rėmėjų nuo partijos neatbaidė netgi buvusio lyderio E.Masiulio namuose atrastas ketvirtis milijono grynųjų.
O konservatorių gerbėjai dar ištikimesni nei liberalų, daugelis jų – senjorai, kurie yra turėję reikalų su gydytojais ir dovanoję jiems pinigus taip pat kilniai, kaip velionis J.Pundziaus tėvas vieninteliam sūnui iš savo šešių vaikų.
Tuo atveju, jei bus išrinktas, profesorius Seime vis viena tikriausiai glausis prie konservatorių stovyklos.
Visai kitaip galėjo atsitikti, jei partija, prisiminusi savo tradicijas, būtų ėmusi aršiai ginti saviškį – būtų kilusi rizika nukentėti ne tik Dainavos apygardoje, bet ir visos šalies mastu. To konservatoriai sau leisti negali, nes į nugarą alsuoja „valstiečiai“.
Šių partijų mandatų kraitelės po pirmojo turo ir startinės pozicijos antrajame – beveik lygios. Be to, daugelyje būsimų dvikovų akis į akį susigrums „valstiečiai“ su konservatoriais.
Kitaip sakant, šios politinės jėgos – ir realiausias būsimos valdžios šerdį formuosiantis duetas, ir kartu aršiausios konkurentės.
Nuo to, kuri iš jų gaus daugiausia mandatų, gali priklausyti ne tik valdančiosios koalicijos pusiausvyra, bet ir jos sudėtis.
Jei pirmi bus konservatoriai, jiems bus lengviau suformuoti daugumą, kokios siekia ir Prezidentūra, – kartu su „valstiečiais“, prie šono prisiglaudus liberalus.
Bet jei laimės „valstiečiai“, jie ne tik gali diktuoti sąlygas konservatoriams, bet ir rinktis sąjungą, pavyzdžiui, su socialdemokratais.
R.Karbauskis šiomis dienomis jau dabar mėgina demonstruoti, kad nesutiks su mažesniojo brolio vaidmeniu esant bet kokiems rezultatams – esą konservatoriai, netgi susimokę su socialdemokratais, vykdo visuotinį karą prieš „valstiečius“.
Kita vertus, R.Karbauskis sako, jog „valstiečiai“ nesutiktų bendradarbiauti su liberalais, bet galėtų būti vienoje kompanijoje su konservatoriais ir socialdemokratais. Tiesa, su viena sąlyga – Vyriausybę turėtų sudaryti nepartiniai specialistai.
Tuo metu konservatoriai negali sau leisti būti koalicijoje, kurioje šmirinėtų ir socialdemokratai, tačiau mato save tik valdžioje ir su ministrų portfeliais.
Vadinasi, vienintelis kelias konservatoriams patekti į valdžią – sąjunga su „valstiečiais“ įtraukiant ir liberalus. Todėl jie dabar net negali pernelyg kritikuoti „valstiečių“, kurių lyderį dar visai neseniai skelbė vienu Rusijos agentų Lietuvoje.
Todėl net jei G.Landsbergio kariauna laimėtų rinkimus taip įtikinamai, kad galėtų tvirtai diktuoti sąlygas, bendras gyvenimas su „valstiečiais“ toli gražu nebus toks darnus, kaip jų „darnios Lietuvos“ programa.
Neatmestina, kad konservatoriai mėgins pasinaudoti „valstiečių“ vidaus prieštaromis ir laviruoti tarp dviejų svarbiausių jų veikėjų R.Karbauskio ir S.Skvernelio.
Buvęs vidaus reikalų ministras ne tik santūresnis dešiniųjų atžvilgiu, bet netgi oficialiai reiškia paramą kai kuriems konservatorių kandidatams antrajame ture.
Netrūksta debesų ir virš socialdemokratų stovyklos.
Premjeras A.Butkevičius šią savaitę Seime dar atkakliai bandė prastumti nuostatą, kad kitų metų biudžeto projekte liktų PVM lengvata šildymui.
Bet šie mėginimai žlugo – Seime tiesiog pritrūko parlamentarų, kad pataisa būtų priimta. Dėl tos pačios priežasties žlugo ir valdančiųjų bandymas dar kartą pataisyti Darbo kodeksą.
Nors tą dieną iš Seimo buvo išgaravę daugelis ir kairiųjų, ir dešiniųjų, prezidentė D.Grybauskaitė, net viešėdama Suomijoje, nepraleido progos dar kartą padalyvauti rinkimų kampanijoje ir vėl piktdžiugiškai pasišaipyti iš socialdemokratų, klausdama, kas dar gali tikėti šios valdžios pažadais.
Socialdemokratai netruko atsikirsti, pareikšdami, kad prezidentė demonstruoja savo vienašališką nuomonę agituodama už politikus, dėl kurių gyventojai patyrė ypatingą žalą, o realiai dirbančiai Vyriausybei nuolat rodoma nepagarba ir panieka, taip įžeidžiant demokratinį Lietuvos žmonių pasirinkimą ir tendencingai formuojant nuomonę prieš rinkimus.
Dabar tiktai lieka laukti, kaip tokie apsišaudydami paveiks rinkėjus.
