Tragiškai trumpas J.Poželos gyvenimas irgi nebuvo vienspalvis. Rimtas ir valiūkiškas, griežtas ir atlaidus – taip jaunąjį socialdemokratų šviesulį prisimena labiau ar menkiau jį pažinojusieji.
Rugpjūčio mėnesį ūmaus kasos uždegimo užkluptas sveikatos apsaugos ministras parlamentaras J.Požela užgeso Santariškių klinikose naktį į sekmadienį.
Sielvartaudamas dėl netekties socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius svarstė, kad gabus jo bičiulis turėjo galimybių tapti ir partijos vadovu, ir ministru pirmininku, ir netgi prezidentu.
Gal ir taip. Tačiau J.Požela nebuvo standartinis politikas. Regis, jam buvo ankšti tradicinio visuomenės veikėjo drabužiai. Todėl kai kurie jo veiksmai vertė gūžčioti pečiais, piktintis ar, atvirkščiai, nusišypsoti.
„Lietuvos rytas“ siūlo prisiminti kai kuriuos nevienareikšmiškai vertinamus J.Poželos gyvenimo epizodus, taip pat sužinoti, ką apie anksti mirusį bičiulį ir bendražygį kalbėjo Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Po pokšto – nemalonumai
Bene pirmą kartą J.Požela plačiai išgarsėjo prieš dvylika metų, būdamas vos 21-erių, kai Vilniaus oro uoste nevykusiai papokštavo apie bombą.
Vienas tuomečių politiko bendrakeleivių Andrius Romanovskis po J.Poželos mirties socialiniuose tinkluose pripažino norėjęs jau anksčiau atskleisti tikrąją istoriją apie padėtą bombą lėktuve, tačiau Juras jį stabdė: „Jis sakė – gal nereikia, niekas nesupras.“
Dabartinį lobistą A.Romanovskį kartu su trimis jaunais Lietuvos politikais Didžiosios Britanijos ambasada tada buvo pakvietusi apsilankyti Londone.
Bet Vilniaus oro uoste einant pro patikros vartus ir supypsėjus metalo detektoriui J.Požela įstrigo.
„Apsauga paklausė, kas pypsi, o jis pašmaikštaudamas atsakė, kad gal bomba. Apsauga, be abejo, supyko. Jurą iškratė, jis sutriko, nuoširdžiai atsiprašė, todėl buvo įleistas į tranzito teritoriją“, – prisiminė A.Romanovskis.
Po dvi valandas trukusios patikros lėktuvas pakilo jau be politiko – jis buvo nuvežtas į policiją ir šešias valandas apklausiamas.
Nors sprogmenų nebuvo rasta, į Londoną tąkart taip ir neišvykusiam socialdemokratui buvo pateikti įtarimai melagingai paskleidus žinią apie gresiantį pavojų.
Teismas jaunuolį vėliau išteisino, o pats J.Požela mušėsi į krūtinę neketinęs gąsdinti keleivių, bet šleifas dėl oro uoste sukelto sąmyšio paskui šį politiką vilkosi dar kurį laiką.
O pats J.Požela tą įvykį vadino apmaudžiu nesusipratimu: „Tikrai neketinau gąsdinti kitų keleivių. Kad mėgstu juodąjį humorą, žino dauguma mano bičiulių.
Per savo ilgą liežuvį nekart esu patekęs į nemalonią situaciją. Bet pirmąsyk – į tokią rimtą.“
Bet incidentas J.Poželai neužkirto kelio siekti politinės karjeros. Priešingai. Iki šio įvykio Vilniaus tarybos narys daugiau buvo žinomas tik kaip garsaus akademiko Juro Poželos anūkas, o tuomet apie jį staiga sužinojo visi.
Ragino balsuoti už A.Kubilių
Kad J.Požela nėra tipiškas politikas, parodė ir netikėtas jo poelgis po 2012 metais vykusių rinkimų į Seimą, kai jis Antakalnio apygardoje pralaimėjo tuomečiam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui.
Tuomet socialdemokratas liko trečias, į priekį praleisdamas tiek politikos senbuvį A.Kubilių, tiek ir „Drąsos kelio“ (DK) gretas papildžiusią buvusią konservatorę Aureliją Stancikienę.
Nors po pirmojo rinkimų turo socialdemokratai jau buvo paskelbę ketinantys formuoti valdančiąją daugumą kartu su „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“, J.Požela nutarė antrajame ture palaikyti dešiniųjų politiką ir tai paskelbė savo interneto paskyroje: „Kaip ir kaip keistai skambėtų, visų antrajame ture prašau balsuoti už A.Kubilių. Kad tik mažiau DK frakcijos būtų Seime.“
Jėgos buvo nelygios
Šiuose Seimo rinkimuose Antakalnio apygardoje J.Požela turėjo susigrumti su populiaria konservatorių kandidate, buvusia finansų ministre Ingrida Šimonyte.
Nors jo veidas iš pradžių šmėkščiojo Socialdemokratų partijos reklamoje, didžiąją rinkimų kampanijos dalį sveikatos apsaugos ministras praleido ligoninėje komos būsenos.
Nepaisant to, kad politiko gyvybė buvo palaikoma tik aparatų, jis vienmandatėje apygardoje liko antras. O tokia varžovo būklė, matyt, padėjo I.Šimonytei laimėti rinkimus jau pirmajame ture.
Tiesa, reanimacijos palatoje gulinčio ministro žmonos Živilės Poželienės socialiniuose tinkluose prieš pat rinkimus paskelbtas įrašas, raginantis balsuoti už sutuoktinį, apie kurio sveikatos būklę sklido įvairiausių gandų, buvo sutiktas nevienareikšmiškai.
„Taip jau atsitiko, kad mano vyras Juras Požela šiuo metu pats negali dirbti rinkimų kampanijoje, tačiau tikiu, jog jis darbais įrodė tiek Lietuvos visuomenei, tiek partijos bičiuliams, kad yra nusipelnęs būti dar kartą išrinktas Seimo nariu.
Tikiu, kad Juras tikrai pasveiks, ir jau greitu laiku galėsime ne tik mes vėl būti kartu, bet ir jis sėkmingai galės tęsti pradėtus savo darbus.
Tad tam reikia Jūsų palaikymo. Kviečiu palaikyti Jurą vienmandatėje Antakalnio apygardoje ir LSDP sąraše reitinguojant numerį 8 ir nekreipti dėmesio į teiginius žiniasklaidos kanaluose, kad Juras negalės tęsti darbų. To nepasakė nė vienas medikas ne tik viešai, bet ir man asmeniškai“, – rašė Ž.Poželienė.
Apsigyveno bendrabutyje
Prieš ketverius metus J.Požela į Seimą irgi buvo išrinktas pagal partijos sąrašą.
Likus savaitei iki rinkimų socialdemokratas ryžosi eksperimentui – norėdami atkreipti valdininkų ir politikų dėmesį į savo problemas studentai juos pakvietė vienai dienai apsigyventi savo bendrabutyje.
Daug norinčiųjų sugrįžti į studentiškus laikus tada neatsirado, o parą bendrabutyje praleidęs J.Požela irgi turėjo priekaištų dėl tenykščių gyvenimo sąlygų.
„Sunkiausia buvo rytą atsikėlus nusiskusti. Vonia – tvarkinga, sudėtos naujos plytelės, bet kažkas užmiršo virš kriauklės pakabinti veidrodį“, – įspūdžiais dalijosi politikas.
Bandė gyventi be telefono
Savotiškam eksperimentui J.Požela ryžosi ir šiemet pavasarį paskirtas sveikatos apsaugos ministru – jis nutarė atsisakyti jam dirbti trukdančio mobiliojo telefono.
„Pradedu savaitės trukmės eksperimentą: mane pasiekti galite skambindami paprastu telefonu, elektroniniu paštu arba žinutėmis per feisbuką. Mobiliojo telefono, atsiprašau, nekelsiu ir nenaudosiu“, – internete paskelbė ministras.
Toks įrašas sulaukė skirtingos reakcijos. Vieni J.Poželą gyrė, o kiti traukė per dantį. „Bent jau niekas neįrašys pokalbių apie kokias nors „zadanijas“, – kai kas prisiminė paviešintus Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir aplinkos ministro Kęstučio Trečioko pokalbius.
Tiesa, eksperimentas truko neilgai. Politikas prisipažino, kad įgyvendinti sumanymo ilgesniam laikui likti be mobiliojo telefono jam nepavyko: „Matyt, esame per daug įpratę prie technologijų ir labai sunku jų visiškai atsisakyti.“
Įstrigo senas pajuokavimas
– Sklando įvairiausių gandų apie tai, kas galėjo nutikti J.Poželai ir kaip jis rugpjūčio 16-ąją atsidūrė ligoninėje.
Kas yra žinoma apie tas aplinkybes? – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė vakar paklausė vieno artimiausių J.Poželos bendražygių, dabartinio Vilniaus vicemero G.Palucko.
– Man yra žinoma tik tiek, kiek papasakojo kiti tą dieną Juro ieškoję žmonės. Jis neatsiliepinėjo į skambučiu – tada visi sunerimę ėmė skambinti man.
Niekas neskubėjo jo bičiuliams pranešti, kad J.Požela ligoninėje, nes niekas, matyt, nemanė, jog liga yra tokia rimta. Juk įvairūs negalavimai ištinka dažną.
– Minėjote, kad J.Poželą liga užklupo per atostogas pajūryje, kur jis, kiek žinoma, turėjo įvairių susitikimų. Kas galėjo tapti tokios staigios ligos priežastimi?
– Politikas apskritai retai kada ilsisi. Vasarą pajūryje susiburia daug žmonių, kurie norėtų pabendrauti, susitikti neoficialioje aplinkoje. Juras buvo ne išimtis. Jis tuo metu taip pat turėjo daug susitikimų tiek Nidoje, tiek Palangoje, kur atostogavo.
Kas galėjo lemti jo ligą? Manau, kad ir intensyvi darbotvarkė – pradėjęs eiti ministro pareigas jis dirbo nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro.
Atostogų metu, nesulaukęs tinkamo poilsio, matyt, organizmas išseko ir padarė savo.
– Ar J.Požela kada nors yra skundęsis sveikata, kaip dažnai ją tikrindavosi?
– Jam buvo 34 metai – tokio amžiaus žmonės paprastai nesiskundžia sveikata, jeigu neturi kokių nors įgimtų sutrikimų. Juras ligoninėse ne darbo reikalais buvo retas svečias. Draugams jis dėl sveikatos niekada nesiskundė.
– Informacijos apie J.Poželos ligą buvo pateikiama itin šykščiai. Gal jums žinoma, kaip keitėsi ministro būklė per tuos mėnesius, kuriuos jis praleido ligoninėje?
– Informacija apie ligos eigą šeimos prašymu buvo konfidenciali, todėl mes, jo draugai ir bičiuliai, iki pat paskutinės akimirkos jos irgi neturėjome. Daug buvo gandų, nuogirdų, kurios prasismelkdavo pro ligoninės sienas.
Bet visi laukė gerosios žinios, kada jis iš intensyviosios terapijos palatos bus perkeltas į paprastą, kada prasidės reabilitacija ir kada galės sugrįžti į darbus.
– Ar teisingai suprantu, kad kiekviena minutė reiškė kovą dėl gyvybės?
– Mes žinojome, kad J.Poželos būklė sudėtinga, kad jis – be sąmonės. Ligai užsitęsus beveik du mėnesius, visi, kas turi bent šiokį tokį supratimą apie ligas ir mediciną, suprato, kad situacija yra labai sudėtinga.
– Atėjęs į ministro postą J.Požela pasirodė gana drąsus.
Ar jis toks buvo ir gyvenime? Kokių politinių ambicijų jis turėjo?
– Gal kai kam atrodė, kad Jurui tiesiog sekėsi. Bet iš tikrųjų jo kilimas buvo nuoseklaus darbo rezultatas. Jis buvo europietiškos kairės pažiūrų atstovas ir tas vertybes nuosekliai gynė. Drąsos ir ryžto politikoje jam netrūko.
– Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas pareiškė, kad J.Požela net galėjo pretenduoti į partijos lyderius. Ar jis pats būtų to norėjęs?
– Mes turėjome daug planų, neabejoju, kad jis būtų galėjęs būti vadovas. Sunku dabar pasakyti, ar jis būtų norėjęs.
– Koks prisiminimas apie J.Poželą iškyla pirmiausia?
– Prisimenu vieną gal ir nelabai linksmą situaciją. Kai 2012 metais jį išrinko į Seimą, mes sėdėjome prie stalo ir šventėme.
Tuomet jis prasitarė, kad pagal savo statusą jau galės pretenduoti į vietą sostinės Antakalnio kapinėse.
Smagiai pasijuokėme iš šių žodžių, kurie šiandien atrodo labai pranašiški. Tada buvo gana linksma, bet to negaliu pasakyti apie šiandieną.
Kasos uždegimas gali apnuodyti visą organizmą
* Dėl virškinimo sutrikimų ir pilvo skausmų sveikatos apsaugos ministras J.Požela į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas pateko rugpjūtį.
* Atlikus išsamius kraujo bei vaizdinius tyrimus jam buvo nustatytas ūminis biliarinės (tulžinės) kilmės pankreatitas (kasos uždegimas), kurio priežastis galėjo būti sutrikęs tulžies nutekėjimas.
* Per kelis mėnesius, kol J.Požela buvo gydomas, jo sveikatos būklė nuolat kito. Praėjusį ketvirtadienį ligonio būklė buvo pagerėjusi, bet netrukus smarkiai pablogėjo, o naktį į sekmadienį jaunas vyras mirė.
* „Kartais atrodė, kad galėsime drauge pasidžiaugti pasiektu laimėjimu. Deja, pankreatitas yra klastinga, sunkiai prognozuojama liga. Mums labai liūdna, bet kova su šia liga buvo nelygiavertė“, – pripažino Vilniaus universiteto Santariškių klinikų generalinis direktorius profesorius K.Strupas.
* Ūminis pankreatitas – tai staiga prasidėjęs kasos uždegimas.
* Šios ligos priežastys įvairios, pavyzdžiui, akmenys tulžies pūslėje ar tulžies latakuose, dvylikapirštės žarnos ligos, chirurginės ir endoskopinės intervencijos, didelis riebalų, kalcio kiekis kraujyje, vaistų vartojimas, infekcinės ligos, alkoholis, pilvo trauma, sutrikusio imuniteto ligos, kraujotakos sutrikimai.
* Ūminį kasos uždegimą išduoda stiprus skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali plisti į nugarą ar pilvo apačią.
* Neretai ligonį taip pat kamuoja pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas. Dėl visų negalavimų ligonio savijauta būna bloga, o būklė – sunki.
* Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gastroenterologė S.Brašiškienė įspėjo, kad apie 20 procentų pankreatito atvejų neturi aiškios priežasties.
* Ūminio kasos uždegimo eiga priklauso nuo ligos sunkumo – tinkamai gydant nesunkų pankreatitą, ligonio savijauta pagerėja per vieną ar dvi savaites.
* Nustačius sunkų kasos uždegimą, pacientas sveiksta kur kas ilgiau, nes išsivysto įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, šokas, sutrikęs kvėpavimas, inkstų bei kepenų veiklos nepakankamumas.
* Vėlesnėje ligos stadijoje gali supūliuoti kasa ir gretimi audiniai, prasidėti ūminis kraujavimas į pilvo ertmę, taip pat atsirasti kasos pseudocistų bei kitų komplikacijų.
* Sergamumas ūminiu pankreatitu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje nemažėja. Daliai pacientų išsivysto sunki ligos forma, todėl mirštamumas siekia iki 43 procentų.
