Jis keletą kartų kreipėsi Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą M. Gorbačiovo atžvilgiu dėl aplaidaus jo, kaip karinių pajėgų vado, pareigų vykdymo. Tačiau šių metų gegužę prokuratūra pradėti tyrimą atsisakė.
Ypatingos reikšmės sprendimas
Nors M. Gorbačiovas kviečiamas liudyti ne dėl savo, bet dėl kitų kaltinamųjų veiksmų, R. Povilaitis mano, kad tai yra labai svarbus žingsnis.
„Šį sprendimą vertinu, kaip reikšmingą įvykį Sausio 13-osios byloje. Tik niuansas yra tas, kad šis sprendimas yra dėl M. Gorbačiovo kvietimo liudyti byloje, kurioje yra 65 kaltinamieji. Tai yra – dėl kitų kaltės, kad paaiškintų aplinkybes.
Paties M. Gorbačiovo atsakomybė šiame teismo procese nėra nagrinėjama. Aš ilgai gilinausi į šį klausimą, bet jo atsakomybės klausimas šiuo metu nėra nagrinėjamas“, – sakė R. Povilaitis.
Tiesa, ar toks teismo sprendimas gali tapti žingsniu link to, kad būtų kalbama apie paties Sovietų Sąjungos vadovo atsakomybę, R. Povilaitis spėlioti nelinkęs:
„Galbūt, negaliu pasakyti. Aš tik žinau, kad Generalinė prokuratūra atsisakė mano prašymu vykdyti tyrimą dėl jo atsakomybės. Ar kas nors gali pasikeisti kitais metais, ar po penkerių metų – negaliu pasakyti. Žinau tik, kad M. Gorbačiovui jau daug metų ir jei teisminis procesas užsitęs, nežinau ar bus galimybė jį kviesti dar kartą.“
Atvykimo tikimybė maža
Paklaustas, ar tiki, kad M. Gorbačiovas atvyks liudyti, R. Povilaitis pripažino, kad tikimybė nėra didelė.
„Suprantu, kad ankstesni bandymai kviesti duoti parodymus ikiteisminiame tyrime buvo nesėkmingi. Taip pat suprantu, kad Rusijos federacija nebendradarbiauja šios bylos tyrime ir tikimybė tikrai maža.
Tačiau, labai svarbu, kad Lietuvos valstybė padarytų visus įmanomus žingsnius, kad išsiaiškintų, kaip tos žudynės vyko ir koks buvo M. Gorbačiovo vaidmuo“, – kalbėjo R. Povilaitis.
Jis sakė, kad neatsakytų klausimų apie sausio 13-osios įvykius yra labai daug ir tiki, kad M. Gorbačiovas, kaip valstybės vadovas bei vyriausias karinių pajėgų vadas, galėtų pateikti visus reikalingus atsakymus.
„Žmogus, kuriam buvo pavaldūs kai kurie kaltinamieji, ministrai, tikrai turėtų žinoti daug atsakymų apie tai, kas ir kaip vyko, kas buvo padaryta po tų įvykių, tiriant šiuos nusikaltimus, kodėl jis apdovanojo kai kuriuos iš buvusių ministrų ir paaukštino pareigose. Dėl tokių ir kitų klausimų manau, reikia, kad jis duotų parodymus“, – sakė žuvusio A. Povilaičio sūnus.
Byloje – 65 teisiamieji
Šiuo metu dalis Sausio 13-osios bylos yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Šiemet sukako 25 metai nuo Sausio 13-osios nakties, kai dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato buvo nužudyta 14 civilių.
Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, byla teisme pradėta nagrinėti šių metų sausį. Savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi tai yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Visi kaltinamieji, išskyrus du, teisiami už akių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų anksčiau kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.
