Ne policininkui jie buvo skirti, bet aš vėl apie policininką – Telšių
kelių policininką Liudą Šimkų.
Pirmadienį ponai iš VRM ėmė ir paskelbė, jog dėl to, kad buvo nužudytas,
kaltas jis pats. Dar pagalbos nesuteikusi jo kolegė, galbūt dar Telšių
policijos vadovas.
Tik niekas net nepaminėjo, kad šioje istorijoje buvo ir žudikas – visą
kaimą gąsdinęs balvonas.
Ministras bei jo inspektorius išvardijo tiek pažeidimų, kuriuos padarė
tas žuvęs policininkas, kad panašu, jog žudiko jau net teisti nebereikia.
Juk kalti patys pareigūnai, o jei paaiškės, kad su peiliu lakstęs
užpuolikas dar ir nepakaltinamas – jam dangus.
Nuteisime ką nors kitą, kam anot ministro, „pritrūko profesionalumo“.
Turbūt lengviausia atsiversti kažkokias instrukcijas ir pagal punktus
tikrinti, ką padarė ir ko nepadarė iškvietimo į konfliktą sulaukę
patruliai.
Reikėjo užsitaisyti ginklus, užsimaukšlinti liemenes ir pasiruošti visas
kitas specialiąsias priemones. O jas paruošus, iš toli, „laikantis
saugaus atstumo“, sėlinti prie pažeidėjo.
O gal geriau žemaitiškai pasisveikinti ir su pažeidėju pasikalbėti jam
pačiam suprantama kalba? Neabejoju, kad Telšiuose daug metų dirbęs
policininkas tą kalbą puikiai žinojo, tik šį kartą nepasisekė...
Kaip gerai, kad Lietuvoje po visų nelaimių, mes greitai surandame
kaltuosius. „Kalta policija“, – išdidžiai pareiškiama kiekvieną kartą,
kai kas nors nuduria daugiavaikę sugyventinę, nuskandina vaikus,
galiausiai nužudo policininką.
Ir visiems iš karto palengvėja. O gal iš tiesų kalti tie, kas žudo,
geria ir skandina?
