Valdžiai tinka susipriešinusi dėl niekų, fragmentuota visuomenė. Priversti žmones per naktis nemiegoti ir pliektis dėl šnapso ir parūkymo taisyklių, tinginių, varlyčių ir tarakonų teisių, dulkinimosi būdų ir gimdymo voniose laisvių, sveiko maisto isterijos, skiepų baimės ar seksiukių karštukių kultūros. Tai labai naudinga, reikalinga ir išmintinga.
Neigti kas protinga ir normalu – šiuolaikiškumas. Nesąmonės veisiasi pačios, bet patyliukais paskatinamos. Ne iš kokio nors sąmokslo teorijų numylėtojų centro, tiesiog spontaniškai. To valdančiajai politinei klasei reikia dėl valdiško stabilumo, verslui ir žiniasklaidai – dėl pinigų. O idiotams, aišku, dėl savo „idėjų“. Idiotas – nuo žodžio idėja.
Propagandos dūmų uždanga visada suveikia. Niekada tiek nekalbama apie taiką, kaip prieš karą. Niekada tiek apie mokesčių sumažinimą, kaip prieš padidinimą. Apie demokratiją – prieš diktatūrą. Apie smulkų ir vidutinį verslą – prieš jo sužlugdymą. Apie teises ir laisves – prieš jų nuslopinimą. Apie pokyčius, kurie nieko nepakeis – pro visus galus prieš rinkimus.
Prezidentūros remiamas planelis buvo toks mielas, genialus, kaip ir viskas, kas paprasta. Užmėtyti kakiais valdančiuosius. Švytuoklė ir taip suveiks, protestą ir naujovių ilgesį susiurbs liberalai. Ir atplauks balta pieno puta šventieji konservatoriai. Apkabins mus su liberalais ir nusineš sulesti į šviesų rytojų.
Tik va neišdegė. Šventasis Eligijus nuėjo su kitu ir dar priešu. Kokia moteris atleistų! Teko vaikiną paaukoti. Oro balionas subliuško, nepatenkintuosius velnias nunešė pas valstiečius. Net tuos, kurie S.Skvernelio mirtinai neapkenčia už Garliavą.
Visa metus trukusi socdemų apšaudymo mėšlais kampanija nedavė rezultatų, reitingai stovėjo mūru be jokios viagros. Aklas matė – taikomi keliagubi standartai, kai vieni be perstojo puolami, o kitų visiškai nematoma. O lietuviai ujamus myli dar nuo paksiados.
Socdemus sumurkdė ne užsakomieji skandaliukai. Patys akmenį po kaklu ir nuo lieptelio. Darbo kodeksas viską pakeitė, nes buvo paliesti realūs žmonių gyvenimai. Juokingiausia, kad tas kodeksas reikalingas visiems užpuolikams nuo R.Karbauskio iki D.Grybauskaitės.
Dabar išmelš iš situacijos viską, ko rinkimuose reikia socdemams pribaigti. Padarys keletą kodekso kosmetinių pataisų ir sėkmingai visi pamirš. Kaip ir premjero lemenimus apie mokslininkų kolektyvinį darbą, Vokietijos patirtį ar būtinybes. Dabartinės valdžios nuvertėjams paminklą reikėtų statyti ne vargšui Ramziui, o A.Butkevičiui.
Ir kodeksą priėmė kokio reikėjo, ir kitiems priimti nereikėjo, ir didvyriais visi pasirodėm. O socdemai dar sugalvojo padidinti šildymo kainas prieš rinkimus. Lietuvoj negirdėtas dalykas – valdovo charakiri mūšio lauke prieš rikiuotę. Ką padarysi, tokius ir bažnyčioj, ir rinkimuose muša. Visi nevykėliai atsistatydino, šitas neatsistatydins nei pro kur. Išgers antro turo taurę iki dugno.
Konservatoriai sunkiai tramdo džiaugsmą, kurį buvo seniai pamiršę. Tai atsiriša liežuviai ir ima po truputį nusišnekėti. Anūkėlis kad dėjo apie pusės pedagogų atleidimą – švietimiečiams net ausys atlėpo. Sutaupys pusę algų ir padvigubins likusiems. O atleistuosius priims socialiniais pedagogais ir padėjėjais, nors ir dabar jų darbo biržose knibždėte knibžda. Klausimėlis, kur čia sumažinimas, sutaupymas ir iš ko jiems mokės, jei sutaupytus jau bus išdalinęs geriesiems? Labai logiška.
O kur dar pagiriamasis žodis gėjų santuokoms, išvertęs iš koto dieną naktį už juos bažnyčiose agituojančius kunigėlius? Senelis atlėkė gelbėti – kaip galima neigti tai, kas egzistuoja, o juk jų partnerystės egzistuoja! Logika geležinė. Atsiversk Baudžiamąjį – viskas, kas ten parašyta, egzistuoja. O kurgi, Seneli, vertybės?
Na nenusiminkit, valstiečiai tai už vertybes! R.Karbauskis: mūsų partneriai gali būti ir socialdemokratai, ir konservatoriai. Vėl klausimėlis – kuriam gale tos „vertybės“, jei gali gultis ir su tuo, ir su anuo, kurių „vertybės“ kardinaliai priešingos? Nebent „vertybių“ vertingumas priklauso nuo jų dydžio.
Kažkaip neprisimenu idėjos ar politinio judesio, sukėlusio masinę isteriją, kuris nebūtų greit išsikvėpęs, pavirtęs savo priešybe ir netapęs masiškai neapkenčiamu. Revoliucijos nesiskaito. Rinkimai – ir dar kaip. Neapkenčiat partijų – puiku, prašom dažais kvepiančią nepartinių partiją!
Valstybinės vaistinės, valstybinis bankas, valstybinės krautuvės. Vaje vaje, plešia darbo žmones, niekšai kapitalistai! Kiek milijonų vargšai lietuviai sutaupytų! Šito net Vladimiras Vladimirovičius nebekliedi. Gal pratęskim. Kodėl neatkūrus valstybinių žemės ūkio bendrovių? Išbuožintum Gelbėtoją – granito trinkelėmis visus grybautojų takus giriose nuklotume.
Tie naujieji mesijai tik atrodo kaip švieži. O nulupi žievelę – raudona ir kirmėlės. Pirmas sluoksnis – prunskininkai, pakrapštai giliau – seni geri komunistai. Pagal jų vogimo formules tėveliai prakuto, didiesiems verslininkams pradinį kapitalą sukaupė. Argi čia pasikeisi ir ką naujesnio dundukams sugalvosi? Tik socializmo formules, kurias taiko visiems, išskyrus save.
Taigi rinksimės iš dviejų premjerų – Anūkėlio ir Policininko. Pasirinkimas kaip pakarti negalima paleisti, tik nežinai, kur kablelis. Bet rinktis teks taip, kaip visada. Tą, kuris mažiau blogas, mes juk pripratę.
Abiejų programos ir kalbos varva populizmu, kurio šitaip atseit neapkenčia. Aišku, susitars. Ko bijau, kad Anūkėlis netaptų naujųjų gelbėtojų programos vykdytoju. Nes tokiose derybose pralaimi ir daugiau nusileidžia tas, kuris daugiau turi. O gal vienmandatėse valstiečiai gaus daugiau saldainių?
Susirinko beveik visus protesto balsus pirmajame, tai daugiau protestantų vargu ar pagaus. Kiti rinkimų autsaideriai – mizeris prieš socdemus ar konservatorius. Gali atsitikti ir taip, kad jų balsus pasiims valstiečių oponentai. Tada būtų šioks toks socdemų atsigavimas ir konservų triumfas.
Šiaip tai bus linksma. Rinkimų naktį nei vienas pokemonas nebus blaivas. Valstiečių davatkynas gal ir tupės sausai, nebent nuo viršininko turės paslėpę kur skydinėj. Na, jie ligoniai, atleistina. O pas visus normalius balius bus. Pakelkim ir mes už juos ir už Lietuvą, kol dar galima. Juk jie mūsų geradariai ir darbdaviai. Apie ką kalbėtume ir rašytume? Kas būtų kaltas? Ko neapkęstume ir susitikę įsiteikiamai šypsotumės?
Skaičiuos balsus, procentus, kam kokios ministerijos. Kas su kuo ir už kiek – tikrasis interesas, dėl šito guldo galvas. Pažiūrėkit, kokia trykšta energija, kokios staiga atgiję numirėlių akys, kai prabyla apie koalicijas! Čia tau ne debatai apie bobučių vargus ar kaip kokiam vaikeliui vėžininkui vaistams pinigiukų nėra, o kanceliarinėms yra. Taip užsidegusius visus mačiau tik tada, kai su krautuvininkais atominį LEO kūrė.
Artėja tarsi Eurolygos finalas. Kiek emocijų, pykčio, sirgaliai tuoj eis muštis. Tik bėda, kad nėra dėl ko. Ten mūsiškių beveik nėra. O jei keli, tai ant pakylos nepamatysim niekada. Mes tą vakarą būsim pykšt. Šautuvą ant peties ir namo. Klaikiai karkdamos varnos pakils išsigandę, pasuks ratus ir sutūps. Tik truputį kitaip. Tai ir viskas.
Bet stambiaplokščių daugiabučiuose riksmas – juk jie mums pažadėjo algas pakelti! Išduosiu jums tikėjimo paslaptį, kaip partijos programoje numatyti ir įvykdyti atlyginimų padidinimą.Tai taip paprasta, Kisa! Paimi vidutinę infiliacijos ir atlyginimų augimo prognozę iki kadencijos galo. Ir į šventraštį.
Nieko nereikia daryti. Per tuos metus savaime atlyginimai pasieks maždaug tą lygį. O tada išeisi ir pasakysi – mes tą padarėm! Schemutė išrasta Viktoriuko. Jo visi vidutiniai, kur žadėjo prieš anuos rinkimus, jau praktiškai yra, nes taip savaime gavosi.
Triukas toks paprastas, efektyvus ir akivaizdus,kad šiuose nepasirinkimuose tą su didele pompa varė visi. Net tradicinės orientacijos „nepopulistai“. Ir tikrai, 2020 metais taip ir bus. Be jokių jų pažadų ir stenėjimo. Lygiai taip aš galiu pažadėti, kad birželį bus vasara ar rudenį išskris gandrai. Ir viskas išsipildys.
Aršūs piliečiai vis tiek pirmadienį nusiramins ir viską po mėnesio pamirš. Kas dabar be google'o pasakytų, ką ten mums prieš 4 metus žadėjo? O jei Europos pinigėliai pasibaigs ir bus riesta, mums pedagogo tonu paaiškins, kad dėl krizės nepavyko iki galo įvykdyti programos.
Ir pateiks naują, krizės įveikimo viziją. Beje, jie labai mėgsta vizijas. Sako, ministerijose pilni stalčiai pritutinti kokių tik nori. Už jų rengimą ne viena dešimtis švogerių namus išsistatė. Šiaip tai vizija išvertus į lietuvių reiškia regėjimą. Aš tai irgi savaitgaliais kartais matau vizijas. Kol dar neuždraudė, aišku.
Ir vizijose regiu, kad laukia įdomūs ir sunkūs laikai. Daug kuo nusivilsim. Ar bus geriau negu buvo? Taip, nes blogiau jau nebebuvo įmanoma. Ar bus ko norim? Ne. Kuo galima džiaugtis, draugai optimistai? Tuo, kad gal ne gelbėtojai ateis. Gal neišgelbės ir išliksim.
O šiaip – nusiraminkit, mielieji, gersim kaip gėrę, tik kitur pirksim ir kiti iš to paežerius tversis. Ir gėjai galės pagaliau smagiai atšokti vestuves. Garsenybės ir renginių organizatoriai pritaikys nuolaidas. Bankrutavę alkoholio krautuvininkai atsidarys vyriškų vestuvinių suknelių nuomas.
Permainų horizonte nenusimato, bet bus tokie pokyčiai, kad dabartį atminsim kaip šviesų košmarą. Vienus mokesčius sumažins, kitus patrigubins. Uždirbsim daugiau ir nusipirksim mažiau. Pabrangs svaigalai ir moterys, padaugės vienišių ir toliau iš čia važiuosim. Užveš musulmonų ir negrų – padidės gimstamumas.
Nuobodu nebus. Sugrįšim prie idiotų idėjų, lieknumo isterijos ir varlyčių laisvės. Savaitgaliais vieni kitiems į akis nežiūrėsim. Žiūrėsim ką jie mums rodys. Klausysim pokalbių šou apie nieką ir žinių apie tai, ką jie nori, kad mes pagalvotume. Bet iki kitos kadencijos pragyvensim. Jei karo nebus.
