„Gruodžio 8 dieną apeliacinės instancijos teismas nagrinės
prokuratūros apeliacinį skundą. Visi mūsų reikalavimai, kurie
buvo pateikti pirmai instancijai, palikti tie patys – prašoma
ieškinį tenkinti, taip pat nugriauti pastatus“, – BNS sakė
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokurorė Deimantė Nikitinienė.
Pasak jos, teismo taip pat prašoma statybas pripažinti
neteisėtomis.
Bylą trijų teisėjų kolegija nagrinės rašytinio proceso
tvarka, bylos dalyviai į ją nebus kviečiami. Ieškovas šioje
byloje yra Generalinė prokuratūra, atsakovas – Druskininkų
savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba ir trys
fiziniai asmenys.
Atsakovai jau yra atsiuntę atsiliepimus į prokuratūros skundą.
„Visų pozicijos tokios pat. Jų teigimu, prokuratūros skundas nepagrįstas ir
atmestinas“, – sakė D.Nikitinienė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos
verdiktas įsiteisės iš karto tą pačią dieną, kai bus
paskelbtas, tačiau dar galės būti apskųstas Aukščiausiajam
teismui.
Prokurorė priminė, kad galioja laikinosios apsaugos priemonės, –
sustabdytos statybos ir jos negali būti tęsiamos. Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymas jau skųstas teismui, tačiau nebuvo
panaikintas ir liko galioti.
Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių
nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600
kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas
Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų
savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas
priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos
apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams
sutuoktiniams verslininkams Žilvinui ir Zinai Poviloniams.
Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra
kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą siekdama panaikinti visus su
statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis
teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.
Pernai rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą
skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo
pradėjusi ikiteisminį tyrimą įtardama neteisėtą poveikį
naikinant šį teisės aktą.
Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių.
Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės
narių pokalbių išklotines paaiškėjo, kad kurortinių
zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas,
kuris tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne
kartą skambino aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui,
Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.
Tuo metu teisme vyko viešojo intereso gynimo procesas dėl Druskininkų
centre, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, statomo prabangaus gyvenamojo
namo, praminto Vijūnėlės dvaru. Druskininkų savivaldybė šioms
statyboms buvo davusi reikiamus leidimus, o prokuratūra siekė jas
pripažinti neteisėtomis.
Liepą Konstitucinis teismas pripažino
prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo
reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio
darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.
Teismas kartu nutraukė tyrimą, ar Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo prieštarauja Konstitucijai, nes
Vyriausybė šį nutarimą jau atšaukė.
Tačiau nagrinėdamas kurortinių zonų panaikinimo aplinkybes
teismas įžvelgė pažeidimų. Konstitucinio teismo pirmininkas
Dainius Žalimas sakė, jog priimant nutarimą buvo pažeistas
viešumo principas, nes teisės aktas buvo priimtas per vieną dieną.
Taip pat jis paskelbė, kad nutarimo projektas nebuvo derintas su
kompetentingomis institucijomis, nebuvo gauta antikorupcinio vertinimo
pažyma.
D.Žalimas teigė, kad iš byloje sukauptų duomenų nematyti
aplinkybių, kurios rodytų, jog tą nutarimą reikėjo priimti
skubiai.
Pareiškėja šioje byloje prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė,
kad priimant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo
padaryta esminių ir šiurkščių procedūrinių pažeidimų, todėl
jis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vyriausybės atstovai tąkart aiškino, kad nutarimas buvo
suderintas, jo vertinimai atlikti, kai dokumentas svarstytas kartu su
visu nutarimu dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų
patvirtinimo.
Vis dėlto Ministrų kabinetas gegužės pradžioje atšaukė šį
nutarimą siekdamas pašalinti abejones dėl jo teisingumo ir
teisėkūros procesų teisėtumo.
