Pirmąją tyrimo dalį skaitykite ČIA.
„Sukčiai kaip bitės, užuodusios medų, sukasi aplink sportininkus. O dabar tokių veikėjų pridygo tarsi grybų po lietaus – ne tik mūsų šalyje“, – „Lietuvos rytui“ prabilo buvęs krepšininkas M.Katelynas.
O M.Katelynas atvirai papasakojo, kaip ne kartą buvo įmerkęs savo sunkiai uždirbtus pinigus į nepatikimus projektus. Lietuvis, žaidęs NBA vasaros lygos „Golden State Warriors“ klube, investavo pinigų į amerikiečio projektą. Tačiau paskolintos sumos M.Katelynas iki šiol neatgavo.
Dabar M.Katelyno ir Kanados klube „Toronto Raptors“ žaidžiančio 24 metų Jono Valančiūno galvos skausmas – brangus sklypas Vilniuje, draustinio teritorijoje.
Investuoti aikštėje uždirbtus pinigus ketinę abu bičiuliai gero sklypo ieškojo nekilnojamojo turto portaluose. Radę skelbimą susisiekė su pardavėjais, pasitikėjo jų suteikta informacija.
M.Katelynas sklypo pardavėjams sumokėjo 47 tūkst., o J.Valančiūnas – 83 tūkst. eurų avansą. Bet prieš sudarydami sandorį pirkėjai laiku sustojo – kreipėsi į teisininkus.
Paaiškėjo, kad pardavėjai nutylėjo nemažai svarbios informacijos ir dėl to gali kilti labai rimtų bėdų.
Pavyzdžiui, jeigu paaiškėtų, kad sklypas buvo suformuotas neteisėtai, pirkimo–pardavimo sandoris galėjo būti pripažintas negaliojančiu. Todėl M.Katelynas ir J.Valančiūnas atsisakė pirkti brangų sklypą. Tačiau pardavėjai nesutinka grąžinti sumokėto avanso.
„Krepšininkai galėjo įsigyti sklypą, kuriuo net neturėtų teisės naudotis. Kreipėmės į teismą dėl jų pažeistų teisių gynimo. Jei prireiks, pasinaudosime galimybe kreiptis ir į prokuratūrą“, – paaiškino advokatas Deivis Valiulis.
Vilniaus apygardos teismas šių metų sausio mėnesį patenkino ieškovų prašymą ir nutarė areštuoti trijų atsakovų turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Tačiau sklypo pardavėjai mano, kad sprendimas taikyti areštą yra nepagrįstas, kad jie neturi pareigos grąžinti avanso.
Krepšininkų nusižiūrėtas sklypas sostinės Aukštagirio gatvėje sudomino ne tik investuotojus, bet ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Pareigūnai dabar aiškinasi, kaip draustinyje atsirado gyvenamosios paskirties sklypas, kaip įregistruota privati nuosavybė.
Gali būti, kad bus ginamas viešasis interesas ir siekiama žemę sugrąžinti valstybei.
Sukčiai užuodžia pinigus
„Lietuvoje sukčiai veša ir patogiai gyvena. Yra daug atvejų, kai jie iššvaisto svetimus pinigus ir ramiai sau vaikšto gatvėmis, važinėja prabangiais automobiliais ir nieko nebijo. Dažnai tokių veikėjų grobiu tampa sportininkai – jie gauna didelius honorarus, bet yra menkai finansiškai išprusę.
Didesnė dalis mūsų, sportininkų, yra privėlę klaidų, kurios susijusios su nežinojimu. Mes jau pasimokėme, o jaunesni pradeda karjerą, sunkiai dirba, užsidirba didelius pinigus, bet neturi laiko gilintis į investavimo galimybes. Sukčiai tokius greitai užuodžia.
Patarčiau jauniems sportininkams labiau šviestis – geriau laisvalaikiu rimtesnę knygą perskaityti, į seminarą nueiti nei į linksmybes pasinerti“, – kalbėjo M.Katelynas.
Avanso už galimai nesąžiningą sandorį neatgaunantis buvęs krepšininkas mano, kad įstatymai sukčiams turėtų būti griežtesni.
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad pirmiausia kalti patys sportininkai, kurie patiki pinigus nepatikrinę tariamų verslininkų reputacijos ir nesikreipę į teisininkus.
„Mes liejame prakaitą aikštėse, o sukčiai taip pat pluša braižydami schemas ir mąstydami, kaip įtraukti sportininkus“, – teigė iš savo klaidų pasimokęs ir nuosavą įmonę įsteigęs buvęs žaidėjas.
M.Katelynas Vilniuje įsuko sveiko maisto pristatymo verslą. Bendrovės „7Pack“ savininkas pats viską kontroliuoja, skaičiuoja. Tai nėra taip lengva, kaip kam nors paskolinus pinigų laukti, kad byrės palūkanos.
Buvęs krepšininkas jau turi nemažai nuolatinių klientų, kurie nori arba numesti svorio, arba išsaugoti gerą fizinę formą ir sveikai maitintis. Jiems pagal specialią lentelę apskaičiuojamas reikiamas kalorijų kiekis ir parenkami maisto produktai, pagaminami patiekalai.
„Idėja – iš savo patirties. Kai sportuodavau, neturėjau laiko ilgai stovėti prie puodų, o maitintis privalėjau gerai“, – paaiškino M.Katelynas.
Verslo užkulisius pažinęs 33 metų vyras tik nusijuokė išgirdęs, kad kažkas siūlo dideles palūkanas: „Anksčiau gal ir būčiau tuo patikėjęs.
Jeigu pasiūlymas skamba nerealiai gerai, jis kvepia afera.“
Išviliojo milijonus eurų
M.Katelynas džiaugėsi neprasidėjęs su galimai finansinę piramidę kūrusiu Juozu Tumėnu.
Šis buvęs Molėtų krepšinio komandos „Tiumenas-Ežerūnas“ rėmėjas iš krepšininkų yra pasiskolinęs įspūdingų sumų.
Iš Šiaulių kilusio J.Tumėno žadėtomis 40 procentų palūkanomis už keturis mėnesius susigundė daug sportininkų. Vienas jų – buvęs krepšininkas Marius Prekevičius, patikėjęs šiam veikėjui ne tik savo pinigus.
„Jeigu nori kur nors investuoti, turi dirbti galva, nes ir brolis gali apgauti. Arba su pinigais galima nieko nedaryti – laikyti juos kojinėje“, – kalbėjo M.Prekevičius.
Nukentėję asmenys jau davė parodymus teisėsaugos pareigūnams. Jie viliasi, kad skolinti pinigai yra kur nors paslėpti.
J.Tumėnui 15 tūkstančių eurų patikėjęs buvęs krepšininkas, o dabar sodybos „Pas Šeštoką“ šeimininkas Kęstutis Šeštokas su žmona Diana neketina nuleisti rankų: „Tikime, kad J.Tumėnui nepavyks išsisukti.“
J.Tumėnas iš sporto žvaigždžių galėjo išvilioti daugiau kaip 3 milijonus eurų.
„Tiek daug pinigų neįmanoma pravalgyti“, – įsitikinęs praeityje garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.
J.Tumėnas sportininkus buvo užbūręs pasakojimais apie sėkmingą gipsinių biustų verslą – neva Švedijoje, Danijoje jie graibstomi. Kad įtikintų, skulptūras jis dovanodavo. Kai kurių krepšininkų namus puošia graikų išminčiaus Sokrato, graikų dievų Dzeuso ir Apolono biustai.
„Daug žmonių yra iš manęs gerai uždirbę. Mane gerbė, ant rankų nešiojo, o dabar nusisuko“, – žurnalistei guodėsi buvęs Molėtų komandos rėmėjas.
Drumsčia ir artimųjų ramybę
Prie sporto žvaigždžių nuolat šliejasi draugais apsimetę veikėjai – jie vežioja, nešioja krepšius, siekia įgyti pasitikėjimą. Po to jie pasiūlo ką nors pirkti.
Įvairių pasiūlymų sulaukia ir sportininkų artimieji.
„Man vis perša ką nors ir prašo perduoti sūnui, kad yra geras sklypas, namas ar butas. Kartą užsiminiau Jonui, bet jis pasakė: „Raminkis.“ Nuo tada neimu į galvą“, – pasakojo Jonas Vilkas.
Krepšininko J.Valančiūno tėvas mano, kad yra nemažai norinčiųjų pralobti kito sąskaita: „Jie nori ant svetimo gero į rojų nukakti.“
Ilgametį „Maccabi“ vadybininką palaužė skolos
Buvęs krepšininkas, o dabar „Žalgirio“ klubo treneris Šarūnas Jasikevičius (40 m.) nesiėmė teisinių priemonių, kad atgautų pinigus, patikėtus buvusiam Tel Avivo „Maccabi“ generaliniam vadybininkui Moni Fananui.
63 metų M.Fananas nusižudė 2009 metų spalio 19 dieną Izraelyje, nuosavų apartamentų vonioje.
Po vadybininko mirties į jo advokatą Moshe Zingelį kreipėsi mažiausiai penki užsienio krepšininkai, kurie už palūkanas skolino M.Fananui pinigus. Tarp jų – buvę „Maccabi“ legionieriai Radislavas Curčičius, kroatas Nikola Vujčičius, urugvajietis Estebanas Batista.
Po M.Fanano savižudybės Izraelio spauda pranešė, kad buvęs „Maccabi“ vadybininkas paskendo skolose, kai bankrutavo bendrovė, kurioje jis investuodavo įvairių sporto veikėjų ir žaidėjų pinigus.
„Jis veikė tarytum žaidėjų bankas“, – teigė Izraelio žurnalistai.
M.Fananas pažadėdavo 1–1,5 proc. palūkanų grynaisiais kas mėnesį. Krepšininkai, teisėjai, treneriai patikėdavo jam dešimtis, o kartais ir šimtus tūkstančių JAV dolerių. Šaltiniai teigė, kad legendinis vadybininkas liko skolingas apie 20 mln. dolerių.
Viliojantys projektai – kaip katė maiše
Nerijus Mačiulis
Finansų ekspertas
„Investicinius projektus siūlantys asmenys nusitaiko į didesnes pajamas gaunančius ir daugiau turto turinčius piliečius dėl to, kad ten didesnis potencialus laimikis. Tai yra geri pardavėjai, įvaldę įtikinėjimo meną. Todėl jų aukomis tampa ne tik finansinio išsilavinimo neturintys asmenys, tarp jų sportininkai, bet ir verslininkai.
Ne visada lengva atskirti, ar tokių projektų autoriai iš karto žino, kad parduoda susivėlusią katę maiše, ar patys turi neracionalių lūkesčių ir yra įtikėję jos grožiu ir išskirtinumu.
Bet kuriuo atveju eiliniam piliečiui labai sunku patikrinti investicinio projekto ir jo pardavėjo patikimumą. Todėl bet kokius pasiūlymus, žadančius didelę investicinę grąžą, reikia priimti su dideliu skepticizmu.
Reikėtų atsiminti – laukiama investicinė grąža yra tiesiogiai proporcinga investicinei rizikai, tai yra tikimybei prarasti pinigus. Jeigu koks nors investuotojas siūlo didelę grąžą be rizikos, galima neabejoti, kad tai yra tinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo arba tiesiog sukčius.“
Sukčių taktika – apgalvota
Antanas Kairys
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentas
„Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko žmonės pakliūva ant sukčių kabliuko, yra ribotas sugebėjimas apdoroti informaciją. Žmogus negali aprėpti didelio jos kiekio vienu metu.
Taip nutinka ir kai mokomasi vairuoti. Iš pradžių nepavyksta sekti ir eismo, ir kelio ženklų, ir junginėti pavarų, todėl daroma klaidų.
Sukčiai bando užversti didesniu kiekiu informacijos arba pateikia ją painiai, spaudžia priimti sprendimą kuo greičiau. Tada sunku protingai įvertinti, ar siūlymas yra geras, realus. Todėl žmogus pradeda remtis kita informacija – ar verslininkas atrodo rimtas, ar važinėja gera mašina, ar jis prisistato kaip draugų draugas, netgi ar jis fiziškai patrauklus.
Sukčiai dažnai remiasi stipriais žmonių poreikiais – baime, noru praturtėti ar padėti.“
