A.Povilaitis prašė panaikinti generalinio prokuroro įsakymus,
kuriais jam pažemintos pareigos, jis teigė buvęs nubaustas
nepagrįstai ir neteisėtai.
Pareigūnas prašė teismo įpareigoti grąžinti jį į Šiaulių
apygardos prokuratūros specializuoto prokuroro pareigas bei sumokėti
jam susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo
į žemesnes pareigas dienos iki faktiško grąžinimo į Šiaulių
apygardos prokuratūros specializuoto prokuroro pareigas.
Kovo 15 dieną generalinio prokuroro įsakymu A.Povilaitis
perkeltas iš Šiaulių apygardos prokuratūros specializuoto
prokuroro į Šiaulių apylinkės prokuroro pareigas. Ši nuobauda
skirta už Prokuratūros įstatymo nuostatų, įpareigojančių
nešališkai atlikti savo funkcijas ir laikytis Prokurorų etikos
kodekso, pažeidimą, Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų
pagrindinių profesinės veiklos principų pažeidimus.
Kaip pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas,
tarnybinis ginčas nagrinėjamas uždaruose posėdžiuose.
Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuria
rėmėsi generalinis prokuroras priimdamas įsakymą dėl nuobaudos
skyrimo, surašyta nuodugniai išanalizavus tarnybinio patikrinimo
metu surinktą medžiagą, yra pagrįsta objektyviais duomenimis,
teisės aktų nuostatomis. Teismo vertinimu, naikinti išvadą nėra
teisinio pagrindo.
Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per
vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti
skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tarnybinis patikrinimas dėl A.Povilaičio veiksmų pradėtas
praėjusių metų lapkričio 10 dieną, gavus duomenų, kad tuometinio
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro bendravimo su
vienu asmeniu pobūdis gali būti nesuderinamas su Prokurorų etikos
kodekse nustatytais principais. Tarnybinis patikrinimas baigtas šių
metų vasario 26 dieną, trečiadienį pranešė Generalinė
prokuratūra.
Naujienų portalas alfa.lt skelbė, kad bylą dėl Respublikinės
Šiaulių ligoninės vadovo Petro Simavičiaus galimos korupcijos
tyręs Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras Andrejus
Mirnyj buvo iškviestas tuometinio Šiaulių prokuratūros vadovo
A.Povilaičio pasiaiškinti, kodėl kreiptis į Vyriausiąją
tarnybinės etikos komisiją dėl galbūt supainiotų ligoninės
vadovo interesų.
Prokuroro teigimu, be A.Povilaičio kabinete taip pat buvo jo
(A.Mirnyj) tiesioginis vadovas – skyriaus vyriausiasis prokuroras
– ir pats ligoninės direktorius P.Simavičius. Vėliau Prokurorų
etikos komisijai pareigūnas pasakojo, kad apygardos vyriausiasis
prokuroras jo klausė, kieno iniciatyva kreiptasi į etikos sargus,
taip pat demonstravo draugiškus santykius su ligoninės direktoriumi
ir prie P.Simavičiaus priekaištavo, kad prokuroras labai
savarankiškas, nederina veiksmų su vadovais, ir gyvenimas parodys,
ar tai gerai. Bylą tyręs prokuroras A.Mirnyj tokį pokalbį
įvertino kaip kišimąsi į jo darbą, siekiant paklusnumo ir galimų
neteisėtų nurodymų vykdymo, tačiau Prokurorų etikos komisija
konstatavo, jog pareigūnas tiesiog pernelyg emocingai sureagavo.
