Dar rugsėjo pabaigoje skaidrus lyg krištolas Vaisiečio ežeras iš visų pusių buvo apgaubtas miškų, tačiau praėjusios savaitės pabaigoje savavališkai buvo iškirsta ir išdeginta apie 100 metrų ežero pakrantės iki pat vandens.
Prie ežero atvykę žurnalistai išvydo sunkiasvorių miškavežių išvažinėtą lauką. Toliau atsivėrė iškirstos pakrantės vaizdas ir vienas šalia kito pūpsantys kelmai.
Gyventojai stebisi įžūlumu
Vilnietis Gintaras Krakauskas praėjusią savaitę su draugais nardė Vaisiečio ežere ir pastebėjo galimą pažeidimą. Gamtos išsaugojimui neabejingas pilietis apie tai iškart pranešė aplinkosaugininkams.
„Kelmai pakrantėje – tai nėra toks dažnas reiškinys, kad taip būtų iškirsta. Mano nuomone, čia nereikia nei specialisto akies – padaryta didelė žala gamtai. Likęs tik plynas laukas, nėra nei kur gyvūnėliams pasislėpti, lizdus sukti.
Medžiai sulaiko kritulius – vandenį ir sniegą, o jų šaknys suriša dirvožemį. Iškirtus medžius jaučiamas tiesioginis lietaus poveikis ir greitai pradės čia viską plauti. Dalis tų susodintų medžiukų nudžius ir po dešimties metų liks išplauti grioviai“, – vaikščiodamas pakrante kalbėjo nardymo instruktorius G.Krakauskas.
Vyro teigimu, medkirčiai šioje vietoje tvarkėsi labai greitai. Per kelias dienas buvo iškirstos krūvos medžių ir išvežtos. „Turėčiau tokią žemę, gerbčiau ją. Turime tausoti savo gamtą, o ne niokoti“, – sakė pašnekovas.
G.Krakauskas pats studijavo gamtos fakultete ir dirbo žuvininkystės srityje. „Man tai nėra svetima. Asmenys, kurie šitaip daro, turėtų būti nubausti“, – teigė jis.
Vietos gyventojai sakė, kad sklypą prie ežero įsigijo žmogus, kurio jie net akyse nėra regėję, tačiau naujakurio įžūlumu žmonės negali atsistebėti.
„Daug kas matė, bet kas iš to. Vežė čia traktoriais tuos medžius. Kelią ten padarė. Jiems turbūt galima, jei kerta. Jeigu paprastas žmogus iškirstų, būtų kitaip, o čia galima“, – stebėjosi darže pakalbinta gyventoja.
Leido iškirsti tik supuvusius ir nulaužtus medžius
Elektrėnų skyriaus Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas Henrikas Pšitulskis susitikęs su žurnalistais negalėjo nuslėpti nuostabos. Vyras aiškino, kad jų tarnybos išdavė leidimą iškirsti tik supuvusius ir vėjo nulaužtus baltalksnius.
„Praėjusią savaitę buvo duotas (leidimas – red. past.) pagal pranešimą išsikirsti baltalksnius toje vietoje. Savininkai minėjo, kad tie baltalksniai buvo palaužti vėjo ir dar ten dirbama žemė, todėl nori pasikirsti“, – sakė H.Pšitulskis. Specialistas aiškino, kad iškirstos vietos nematė ir ketina ten apsilankyti. Tačiau išvydęs kirtimą nuotraukose tarnybos atstovas nesusilaikė: „O tu šimt perkūnėlis! Viskas aišku, matau situaciją“, – atsikvėpęs pripažino specialistas.
Vyras atsivertė žemėlapį ir žvelgė į iškirstą plotą popieriuje. „Pasirinktinai galėjo, bet ne ištisai. Jie neturėjo teisės, taip, kaip parodėte, kirsti. Turėjo palikti sveikų ir gerų medžių“, – sakė specialistas.
Valstybinės miškų tarnyba ketina kviestis miško savininkus ir tikisi paaiškinimų, kodėl jie kirto.
Pažeidėjams gresia administracinės baudos ir teismai.
Aplinkos ministerija: apsaugos juostos liesti negalima
Aplinkos ministerijos atstovai perspėja, kad vandens apsaugos juostos liesti negalima, nes tai itin saugoma teritorija.
Gyventojams tarnybos suteikia galimybę išsivalyti ir iškirsti tik menkaverčius medžius ir krūmynus. Miškininkai duoda leidimus, jei tai yra miškas, aplinkosaugininkai – jei tai želdynai.
„Dažnai savininkai nepaiso reikalavimų ir jiems neužtenka iškirsti to, kas nėra vertinga, todėl jie paima ir iškerta vandens apsaugos juostą plynai.
Vaizdas specialiai padarytas toks, kad iškirtus medžius atsivertų vaizdas į vandens telkinį, ir tokių atvejų Lietuvoje turime ne vieną“, – sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Pasak jo, čia atsiranda didžiausia žala biologinei įvairovei, migracijai, gyvūnams, kurie gyvena prie vandens: „Nepaisant to, kad žmogus atsodino keletą medžių. Tą atsodinimą taip pat reikėjo derinti su Miškų tarnyba ir gauti leidimus, nes ne visi medžiai gali būti sodinami toje vietoje, yra dar ir kiti reikalavimai“, – sakė viceministras.
Šiuo metu specialistai skaičiuoja padarytą žalą gamtai. Ją turės kompensuoti ir atlyginti prasižengę savininkai.
„Žala miškui skaičiuojama pagal kubinius metrus medienos, kuri iškirsta, ir pagal konkrečią rūšį, nes yra vertingesni ir mažiau vertingi medžiai. Bet kokiu atveju žala daroma ne tik pačiam miškui, biologinei įvairovei, bet ir kraštovaizdžiui. Tokia savivalė užtraukia ne tik žalą, bet ir skaičiuojama bauda. Kalti bus nubausti ir net neabejoju, kad jiems nepavyks išvengti atsakomybės“, – sakė viceministras.
Padaryta žala gamtai, pirminiais duomenimis, siekia maždaug 1000 eurų, urėdo sūnui dar teks susimokėti ir maždaug 100 eurų baudą.
Urėdo sūnus: „Nuo atsakomybės nebėgu“
Žemė priklauso Trakų urėdo Vyganto Mierkio sūnui Andriui Mierkiui ir dar vienam dalininkui. Būtent A.Mierkis rūpinosi leidimu iškirsti ežero pakrantę. Trakų urėdo sūnus verčiasi medienos verslu, jam priklauso miško kirtimo įmonė. Portalui lrytas.lt susisiekus su savininku, šis pranešė, kad į klausimus atsakys tik raštu.
„Jūsų nurodytame objekte vykdžiau sklypo rekreacinius tvarkymo darbus, dėl to pakrantės zonoje buvo iškirstos menkavertės medžių rūšys, išvalytas trakas. Kadangi pakrantės juostoje medžių rūšinė sudėtis buvo juodalksniai ir baltalksniai, iš sklypo buvo valomi išvirtę, įpuvę baltalksniai, o juodalksniai palikti toliau augti. Vietoj išvartytų baltalksnių sklype jau pasodinta vertingų medžių rūšių: ąžuolų, klevų, liepų.
Kirtimai buvo vykdomi tikrai ne dėl finansinės naudos, nes buvo tik patirta pakrantės valymo darbų išlaidų, o kirtimo atliekos buvo sudegintos sklype.
Kirtimo tikslas buvo pagerinti sklypo rekreacinę vertę, iškertant menkavertes medžių rūšis, o jų vietoje pasodinant vertingąsias medžių rūšis (ąžuolus, klevus, liepas).
Iš Valstybinės miškų tarnybos buvo gautas leidimas kirsti baltalksnius, tai ir atlikau. Dabar tarnyba turės atlikti iškirsto sklypo vertinimą ir, jeigu bus nustatyta, kad nusižengta kirtimo taisyklėmis, turėsiu pagal įstatymą už tai atsakyti. Nuo atsakomybės nebėgu“, – informavo A.Mierkis.
Urėdo sūnus žinojo, kad medžių kirtimas pakrantės juostoje yra ribojamas.
„Iš dalies turėčiau prisiimti atsakomybę, kad nepalikau kelių įpuvusių baltalksnių, dėl to medžių skaičius sklype po kirtimo galimai liko nepakankamas. Jau daugiau nei 10 metų darbuojuosi miškų srityje, todėl iš praktikos galiu atsakingai pareikšti, kad jei būčiau palikęs kelis įpuvusius baltalksnius toliau augti, jie per pirmą didesnę vėtrą būtų buvę išversti. Tuomet vėl tektų grįžti prie sklypo tvarkymo darbų ir rezultatas būtų kaip šiandien“, – rašė savininkas.
Pasiteiravus apie ateities planus prie ežero, urėdo sūnus aiškino, kad konkrečių planų neturi.
„Pirmas darbas buvo sutvarkyti apleistą kraštovaizdį, kuris, kaip matome, sukėlė perteklinį tam tikrų asmenų nepasitenkinimą“, – rašė A.Mierkis.
