K.Jokubynas gimė 1930 metais Vilkaviškio apskrityje, 1947 metais
baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universiteto
Istorijos-filologijos fakultetą.
Dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje, K.Jokubynas subūrė
bendramokslių grupę, leido antitarybinį laikraštėlį „Laisvės
varpas“. Už šią veiklą jis buvo nuteistas 10 metų kalėti ir
išgabentas į lagerį Intoje, Komijoje. 1954 metais paleistas,
apsigyveno Sibire. 1957-ųjų vasarą Igarkos uoste nesėkmingai
bandė patekti į užsienio laivą – buvo suimtas ir nuskraidintas
į Krasnojarsko KGB kalėjimą, kur visus metus buvo tardomas ir vėl
nuteistas 10 metų kalėti. Kalėjo Taišeto ir Mordovijos lageriuose.
Atlikęs bausmę, grįžo į Vilnių. Dirbo dabartinėje Lietuvos
technikos bibliotekoje, 1974 metais baigė bibliotekininkystės
studijas Vilniaus universitete. Gyvendamas Vilniuje, aktyviai dalyvavo
Žmogaus teisių gynimo sąjūdyje, organizuotame Maskvoje, taip pat
lietuvių ir rusų pogrindžio spaudos leidyboje bei platinime. Jis
perduodavo žinias apie Lietuvą pažįstamiems užsienio
žurnalistams.
1975 metais K.Jokubynas parašė atvirą laišką SSRS
Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkui, prašydamas leisti
išvykti pas brolį į Kanadą. Po dviejų neigiamų atsakymų,
Kanados vyriausybės, JAV kongreso bei rusų rašytojo Andrejaus
Siniavskio pastangomis 1977-ųjų balandį pagaliau gavo leidimą
išvykti į Kanadą. Iki išvykimo K.Jokubynas išvertė dalį
Aleksandro Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“. 1976–1977
metais kartu su kitais disidentais leido nelegalų leidinį
„Laisvės šauklys“, dalyvavo neginkluotosios rezistencijos
veikloje. Nuo 1978-ųjų dirbo Laisvės ir Laisvosios Europos radijo
būstinėje Miunchene. 1990-1994 metais dirbo Laisvosios Europos
radijo Lietuvių skyriaus direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1994-ųjų
gyveno JAV.
1994 metais K.Jokubynas gavo JAV prezidento Billo Clintono (Bilo
Klintono) padėkos raštą. 1999 metais prezidento Valdo Adamkaus
dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 2001
metais K.Jokubynas grįžo į Lietuvą.
