Šalia vienintelės, per Šilelio kaimą vingiuojančios gatvės pastatytas paminklas, kuriame, kaip ir gatvės pavadinime, įamžintas V. Dautarto atminimas.
Pastatyti paminklą kraštiečiui ėmėsi iniciatyvos Šilelio bendruomenė. Sumanymą įgyvendino architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika, lėšų skyrė Kauno rajono savivaldybė.
„Sugalvojom paminklą pastatyti prie pat kelio, kad į jį dėmesį atkreiptų kiekvienas pravažiuojantis, o ypač jaunimas“, – apie idėją pasakojo Šilelio seniūnaitė Gražina Adomavičienė.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas teigė, kad būdamas paauglys skaitė V. Dautarto kūryba, nes jam, taip pat gimusiam ir augusiam prie Nemuno, tik kitoje jo pusėje, Zapyškyje, ji buvo labai artima. „Mano senelis taip pat buvo žvejas, o mus augino tokios V.Dautarto knygos kaip „Lyno vaišės“ ir „Žydrieji jungos“, – prisiminė meras.
V. Beigienė, prieš imdamasi darbo, pasakojo iš naujo turėjusi perskaityti V. Dautarto kūrybą, susipažinti su biografija. Tuomet ir kilo idėja, kaip paminklas turi atrodyti. Jis tarsi iš dviejų dalių, aiškino architektė. Pirmoji –betoninis, žemę vaizduojantis paminklo fonas, primenantis, kokia svarbi rašytojui buvo gimtinė. Antrojoje dalyje – metale įamžintas rašytojo žodis.
V. Dautarto artimieji prisimena, koks brangus tėvui buvo Šilelio kaimas. Gimęs Nevėžio ir Neries santakoje, jis buvo tarsi suaugęs su šia vieta. Net gyvendamas Vilniuje skubėdavo į gimtinę.
„Visa kūryba persmelkta Šilelio kaimo dvasia. Ir jo romanas „Senojo gluosnio pasaka“ yra apie šio kaimo žmogų“, – kalbėjo sūnus, režisierius Julius Dautartas.
V. Dautartas gimė 1927 m., mirė sulaukęs 73-ejų. Parašė apsakymų, apysakų, lyrinių miniatiūrų, novelių, ekologinės tematikos esė ir straipsnių. Dautartų šeima žinoma ir kaip žydų gelbėtoja nacių okupacijos metais.
