Didelį pasipiktinimą sukėlė ir tai, kad, pasak žmonių, įtakos programos sudarymui turėjo ir Lietuvos katalikų bažnyčia. Patys programos sudarytojai sako, kad dvasininkija įtakos neturėjo, o jos balsas buvo tik patariamasis.
Diskusijų kilo ir dėl programos dėstymo: nesutarta, ar ji turėtų būti integruota į bendrąją programą, ar dėstoma, kaip atskira pamoka.
Nors nesutarimų dar, rodos, yra, programa jau netrukus turėtų pasiekti Lietuvos mokyklas. Kaip teigė švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina, darbo grupė jau baigė svarstyti programą ir liko sutvarkyti tik procedūrinius dalykus.
– Kokią stadiją šiuo metu pasiekusi programa?
– Darbo grupės svarstymas jau baigtas. Programa kol kas nėra pasirašyta. Ministrė turėtų ją pasirašyti, ir tada programa jau įsigaliotų. Jeigu nenurodoma konkreti diena, nuo kurios turėtų įsigalioti, tada įsigalioja jau kitą dieną.
Šiuo metu programa yra mūsų kalbininkų pataisyta, kad būtų taisyklinga kalba. Ji jau ir teisininkų patikrinta. Atsižvelgdami į jų rekomendacijas dėl kai kurių su sveikata susijusių sąvokų, programą išsiuntėme į Sveikatos apsaugos ministeriją suderinti. Laukiame jų išvados.
Su programa supažindinta ir Bendrojo ugdymo taryba, kuri turi patariamąjį balsą ir gali teikti rekomendacijas.
– Rugpjūtį programa buvo pateikta ministrei Audronei Pitrėnienei. Ar ji siūlė kokių nors pakeitimų?
– Per mūsų galutinį posėdį ministrė susitiko su visa darbo grupe. Kiekvienas grupės narys pasisakė, ji jų išklausė, išgirdo. Jokių pataisymų ji neatliko, nes tikrai pasitikėjo darbo grupe, kuri dirbo su programa.
– Kokios reakcijos Švietimo ir mokslo ministerija sulaukė iš pedagogų ir tėvų?
– Pastebėjimų buvo ir iš tėvų, ir iš pedagogų, ir iš mokslininkų. Jie buvo dvejopi. Daugiausia pastabų sulaukė ne ta programos dalis, kurioje kalbama apie fizinę, psichinę ir socialinę sveikatą, taip pat ne ta, kuri orientuota į mitybą ir fizinį aktyvumą, bet būtent ta dalis, kurioje yra lytiškumo ugdymas.
Pastabos buvo nukreiptos į tai, kad reikėtų sugriežtinti kai kuriuos dalykus, kad, tarkime, būtų mažiau informacijos apie kontracepciją, apie natūralų gimdymą. Buvo pasiūlyta įtraukti tą informaciją, bet ją kiek kitaip pakreipti, kai ką išbraukti, kai ką palikti. Buvo net pasiūlymų, kad nerašytume, kad meilė yra santykių pagrindas, o, paprasčiau sakant, kad santykiai yra santykiai, ir tiek.
Per paskutinį posėdį buvo gana daug tėvų, kurie palaiko šią programą, bet buvo ir tokių, kurie mano, kad reikėtų griežtesnės programos. Manome, kad programa šiuo metu yra pakankamai gerai subalansuota.
Tokių laiškų, kad programos visai nereikia, buvo tik vienas.
– Pažvelgus į tai, koks lytinis ugdymas mokyklose buvo iki šiol, kas šioje programoje bus kitokio?
– Šioje programoje daug dėmesio skiriama psichoemocinei sveikatai ir jos gerinimui. Įtraukėme informaciją apie tai, kaip atpažinti savo emocijas ir elgesį, kaip žinoti, kur kreiptis ir ieškoti pagalbos, jei draugas nusivylęs.
Taip pat įtraukėme žinias apie natūralų gimdymą, kas apskritai yra tas gimdymas, kas yra naujagimis, kokie jo poreikiai, kaip su juo elgtis. Trumpai tariant, skyrėme dėmesio ir pasirengimui šeimai.
Programoje kalbama ir apie kontracepciją, apsisaugojimo būdus. Ko nebuvo anksčiau, o yra dabar – informacija apie lytinę orientaciją. 2007-ųjų programa dėl to ir buvo kritikuojama, kad apie tai buvo nekalbama. Dabar paaiškiname, kad žmonės gali būti heteroseksualūs, homoseksualūs, biseksualūs.
Yra informacijos ir apie lytiškai plintančias infekcijas.
– Vasaros pradžioje paskelbtas programos projektas sulaukė nemažai kritikos dėl jaučiamos Bažnyčios įtakos. Kokios išvados buvo padarytos po visų komentarų ir pastabų?
– Aš atmesčiau visus tuos priekaištus dėl Bažnyčios įtakos. Darbo grupėje yra 29 asmenys, didžioji jų dalis yra nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai, ekspertai. Kalbėti apie Bažnyčios įtaką keista, nes darbo grupėje yra tik viena Vyskupų konferencijos atstovė – gydytoja docentė Eglė Morkūnienė.
Aišku, sulaukėme priekaištų dėl kunigo Andriaus Narbekovo, tačiau jis atstovauja Nacionalinei sveikatos tarybai. Realios įtakos tikrai nebuvo nei man, nei kitiems grupės nariams.
Vienas pakeitimas buvo padarytas – jis priimtas balsuojant. Tai yra iš preambulės išbrauktas susilaikymas kaip pagrindinė vertybė, nes tiesiog laikyta pertekline nuostata.
– Kada programa pasieks Lietuvos mokyklas?
– Šiuo metu mokyklose vykdoma 2007-ųjų lytiškumo ugdymo programa, bet ji nėra privaloma, mokyklos gali pasirinkti, nori jos ar ne. Naujoji programa, kuri bus privalomai integruojama, manoma, Lietuvos mokyklose bus įgyvendinama nuo 2017-ųjų rugsėjo 1-osios.
