„Mokytis kalbos mokykloje svarbu fizikui, chemikui,
informatikui, politikui, žurnalistui – visiems, kurie kalba
viešai, kurie viešai reiškia savo idėją“, – pirmadienį per
konferenciją, skirtą kalbų mokymui, sakė D.Vaišnienė.
Jos teigimu, dėmesys kalbai ne tik gerina kalbos kaip mokomojo
dalyko gebėjimus, bet ir gilina dalykines žinias.
„Kalbinė kompetencija padeda įsitraukti į demokratinius
procesus, sėkmingiau formuluoti, reikšti savo idėjas, dalyvauti
pilietinėje, informacinėje visuomenėje“, – tvirtino
VLKK vadovė.
Pasak jos, nebėra ribos tarp to, ką skaitome žiniasklaidoje,
ką girdime per pamokas ir to, ką savo publikacijose rašo
mokslininkai.
„Kiekvienas iš mūsų, prisėdęs vakare prie puodelio arbatos,
gali kalbėti apie naujausias nano technologijas ar naujausią savo
išmanųjį įrenginį. Taigi, žinių ir informacijos visuomenėje
akademinė kalba nėra toks intelektualaus elito išskirtinis
bruožas, tačiau bet kurio įgyjančio žinias, jas analizuojančio
privalomas gebėjimas“, – teigė D.Vaišnienė.
Ji sakė, kad jeigu mokslininkai nori veikti visuomenę, jie turi
savo idėjas, mintis reikšti visuomenei suprantama kalba.
Tuo pačiu kalbininkė atkreipė dėmesį į pastarųjų kelerių
metų tendenciją, kad didžiausi Lietuvos universitetai – Kauno
technologijos ir Vilniaus universitetai – beveik dvigubai padidino
studijų programų, kuriose nebėra specialybės kalbos, skaičių.
„Ką tai reiškia? Kad žmonės, ateities verslo, mokslo elitas
nebeturės savo specialybės dalykinės kalbos pagrindų“, –
tvirtino VLKK pirmininkė.
„Kalbos politika – pirmiausia yra švietimo politika, ir jos
sėkmė priklauso ne tiek nuo pavienio kalbos mokytojo talento, kiek
nuo visos bendruomenės vienodo požiūrio ir vienodo tikslo siekimo.
Abejoju, ar pavyks pakeisti požiūrį į kalbą, jei mokykloje
lietuvių kalbos mokys tik lietuvių kalbos mokytojai“, – kalbėjo
D.Vaišnienė.
