Paklaustas apie tai, kokią Rusijos ateitį jis mato, G.Burbulis atsakė: „Šiandien mano tėvynė Rusija išgyvena labai sunkų laikotarpį. Formuojasi tam tikra sovietinės sistemos restauracija.
Bet šios pavojingos tendencijos esmė ne tai, kaip mėgstama dažnai sakyti, kad Rusijos valdžia demonstruoja imperialistines ambicijas ir pavojingu būdu jas išreiškia, teisingiau būtų šią situaciją vadinti imperiniu sindromu. Kalbu apie gilesnę traumą ir patį procesą vadinčiau „fantominiais skausmais.“
Pasak G.Burbulio, nors Sovietų Sąjunga jau subyrėjo, bet tam tikros gijos, noras paveikti ir valdyti kitus būdingas daliai šių dienų Rusijos visuomenės.
Liguistas sovietmečio ilgesys
„Šią ligą, manau, mes išgydysime, nes Rusijoje jau sukaupta daug naujos kokybės pasaulėžiūros. Tai prasidėjo sulig 1990-aisiais. Prezidentas Borisas Jelcinas formavo naująją Rusiją, kultūringą, dvasingą“, – sakė jis.
G.Burbulio teigimu, paskutinis Sovietų Sąjungos gyvavimo dešimtmetis buvo tam tikra prasme ekonominė katastrofa. Tačiau Rusija turi pagrindą, kuris padės šaliai pasikeisti, – tai 1993 metais priimta Konstitucija, apimanti svarbiausių vertybių, normų ir idealų rinkinį.
Kalbėdamas apie dabartinę situaciją Rusijoje, pašnekovas pabrėžė, kad pokyčiai neišvengiami: „Vis dar jaučiama skausminga liguista nostalgija sovietmečiui, bet jau užaugo karta, turinti naują vertybių sistemą, jai Europos civilizacija yra ne pamokoje išmoktas tolimas pavyzdys, o realus gyvenimas, kuriame galima panaudoti visus įgūdžius ir gebėjimus.
Puikiai suprantu šių dienų režimo silpnumą ir laikinumą, dėl įvairių priežasčių jis nepajėgus išspręsti per ilgą laiką susikaupusių problemų.“
Dekoratyvioji demokratija
Paklaustas apie rinkimus Rusijoje, G. Burbulis teigė, kad šių rinkimų rezultatai ir pats procesas tampa tam tikra naujosios istorijos riba.
„Tai būtent ta pamoka, kuri rodo, kad visi žmonės – jaunimas ir jau subrendę – renkasi liberalias demokratines vertybes ir kartu imasi užduoties sukurti sau naujos kokybės gyvenimą“, – sakė pašnekovas. Jo manymu, visuomenei nereikia dekoratyviosios demokratijos, laikas pažvelgti į padėtį iš esmės.
„Tai riba, prie kurios stovėdami esame priversti iš naujo pažvelgti į susiklosčiusią padėtį ir prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Turime išsilaisvinti iš per kelis dešimtmečius susiformavusių stereotipų ir sukurti nauja aplinką, išmokti apie Rusiją pasaulio bendruomenei kalbėti konstruktyviai ir teigiamai, kaip apie šalį, kuri gali užmegzti dialogą“, – sakė jis.
Į klausimą, kaip, jo akimis, po nepriklausomybės atgavimo pasikeitė pati Lietuva, pašnekovas atsakė: „Lietuva nuėjo prasmingą kelią ir pasiekė istorinio teisingumo, tos taip trokštos laisvės ir nepriklausomybės.
Būtent dėl to ji pasikeitė radikaliai. Esate jauna pažangi valstybė ir tauta, o šiandien Lietuvai prasideda naujas etapas, kupintas toliaregiško istorijos ir svarbiausia – ateities matymo. Tai, kaip mes suvokiame savo istoriją, nulemia, kokia ateitis mūsų laukia.
Sveikinu pasirinkta europietišką kryptį, kuria judėdami jūs, kaip tauta, sukūrėte savą, išskirtinį valstybės veidą ir vadovaujatės universaliomis XXI a. vertybėmis.“
