Tačiau Lietuvoje vykstantis karas dėl atliekų rinkos dar nesibaigė. Apie tai prabilo ir ne koks blogiems kvapams jautrus žaliasis, o vyriausias šiukšlių prievaizdas – aplinkos ministras K.Trečiokas.
Neapolyje prieš trejus metus dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš vietos mafijos grupuotės „Cammora“, sukūrusios nelegalius šiukšlynus, veiklą. Dėl juose susikaupusių toksinių medžiagų šiame Italijos mieste esą net padaugėjo susirgimų vėžiu, nors mafija šlavėsi milijonus eurų už šiukšlių tvarkymą.
Atliekų problemos mastai Vilniuje kol kas anaiptol ne tokie kaip Neapolyje, tačiau panašumų galima įžvelgti.
Pirmiausia jau ir Lietuvos atliekų versle sukasi didžiuliai pinigai, o dėl jų vyksta nuožmi kova. Tačiau šiukšlių išrūšiuojama ir sudeginama gerokai mažiau, nei reikalauja ES, todėl ateityje mūsų šaliai gali būti taikomos ir sankcijos.
Padėtis sostinėje pastaruoju metu smarkiai pablogėjo, nes tik šių metų gegužę pradėjusi dirbti Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla sumažino priimamų degių šiukšlių kiekį iki 70 tonų per dieną, bet jų mieste susikaupia dešimteriopai daugiau – apie 700 tonų.
Mat gamykla jau neturi kur dėti iš atliekų gaminamo deginti skirto vadinamojo kietojo atgauto kuro, nes jo jau nepajėgia sunaudoti vienintelė Lietuvoje jį deginanti Klaipėdos termofikacinė elektrinė.
Atliekų vežėjai priversti jas gabenti tiesiai į sąvartynus, bet tai draudžia aplinkosaugininkai, nes visas mišrias komunalines šiukšles privaloma vežti į jų rūšiavimo gamyklą.
Kitaip sakant, susidarė savotiškas užburtas ratas: perpildyta rūšiavimo gamykla atliekų nepriima, jų rūšiuoti patiems vežėjams neleidžiama, o ir į sąvartynus nerūšiuotų šiukšlių išvežti negalima. Todėl atliekų vežėjai paskelbė, kad gali sutrikti jų priėmimas iš gyventojų Vilniuje, o tuomet sostinė imtų skęsti šiukšlių kalnuose.
Vis dėlto tokie gąsdinimai – turbūt spaudimo taktika, kuria nesutariantys atliekų tvarkytojai naudojasi siekdami savų tikslų.
Kas kam oponuoja? Susidaro įspūdis, kad visi už atliekų tvarkymą atsakingi asmenys tik rodo pirštais vieni į kitus.
Pirmiausia aplinkos ministras K.Trečiokas metė akmenį į Vilnių valdančių liberalų daržą, apkaltinęs juos mėginimais perdalyti atliekų tvarkymo rinką ir perimti šį verslą.
Iš tiesų prieš kelis mėnesius Vilniaus savivaldybės taryba padidino šiukšlių tvarkymo tarifus gyventojams, nes ES reikalauja kuo daugiau atliekų panaudoti ir kuo mažiau išvežti į sąvartynus, o tai brangina jų tvarkymą.
Tačiau atliekų rūšiavimo gamyklai neturint kur jų dėti, dabar VAATC, remdamasis aplinkos ministro įsakymu, leido pusmetį degiąsias atliekas kaupti Kazokiškių sąvartyne, o vėliau, matyt, pratęs šį terminą iki trejų metų – dar ilgiau jas ten laikyti draudžia ES teisė. Tik atliekų tvarkymo tarifų gyventojams niekas nesirengia mažinti.
Nors šiukšlių krizė laikinai išspręsta, VAATC vis vien kaltę dėl jos verčia atliekų rūšiavimo gamyklos operatoriui „Energesman“, kurį, kaip įtaria K.Trečiokas, mėginama išstumti iš šio verslo.
Ministras tuoj pat sulaukė Vilniaus mero R.Šimašiaus atkirčio – esą jis pats ir kaltas, kad buvo susidariusi krizinė situacija, nes neleido „Energesman“ deginti skirtų atliekų vežti saugoti savartynuose ar kitose teritorijose.
Iš tiesų ši bendrovė prašė leisti jai šiukšles, kurių nespėjama sudeginti, laikinai saugoti jos verslo partnerių teritorijose, bet aplinkosaugininkai panaikino išduotus leidimus.
Vienas šių partnerių – bendrovė „Vespila“, kuri, kaip atskleidė „Lietuvos rytas“, jau prasmardino Visaginą.
Tik su policijos pagalba į „Vespilos“ patalpas patekę Visagino savivaldybės atstovai ir aplinkosaugininkai konstatavo, kad jos visiškai nepritaikytos iš Vilniaus atvežtoms aplinkai pavojingoms medžiagoms sandėliuoti.
Atliekų gabenimas sustabdytas, tačiau neaišku, kiek Lietuvoje jau įkurta tokių slaptų, ekologinėmis bombomis vadinamų sąvartynų.
Po 2030 metų ES leis į sąvartynus išgabenti vos 10 proc. atliekų. Tam būtina, kad ir patys gyventojai šiukšles stropiai rūšiuotų, ir gamyklos gamintų iš jų kurą, ir būtų jį sudeginti pajėgiančių katilų.
Dabar siauru butelio kaklu tapo atliekų deginimas – kol kas tokį kurą naudoja tik Klaipėdos kogenegacinė jėgainė. Tiesa, dabar atliekas deginti galinčios jėgainės jau statomos Vilniuje ir Kaune, bet jos pradės veikti tik po kelerių metų.
Šios problemos galėjo ir nebūti, jei bendrovei „Icor“ prieš keletą metų būtų leista statyti Vilniuje didžiulio pajėgumo atliekų deginimo įmonę.
Bet į prezidentės D.Grybauskaitės nemalonę patekę verslininkai buvo išstumti iš šios rinkos ir savo veiklą plėtoja Estijoje, o Vilniuje tik dabar baigiamas atliekas deginančios jėgainės rangovų konkursas.
Matyt, tai ir yra didžiausia ne vien atliekų tvarkymo problema – susiduria rinkos dalyvių interesai, įsikiša politikai ir vežimas sustoja, o dėl to kenčia visuomenė.
