„Auditas parodė, kad sunkumų susigrąžinant lėšas kyla ne
tik dėl sudėtingo ir brangaus regreso teisės įgyvendinimo proceso,
bet ir dėl institucijų per mažai aktyvių veiksmų“, – teigia
Valstybės kontrolė.
Iki 2015 metų pabaigos vien vaikams išlaikyti išmokėtų
išmokų bendras įsiskolinimas valstybei siekė 108 mln. eurų. Kitos
valstybės institucijos nevertino, kokios tikėtinos atgauti sumos,
tad tikslus įsiskolinimas joms nėra žinomas.
„Valstybės institucijos regreso teise susigrąžino vos 3 proc.
visos atitinkamais metais kitų asmenų padarytai žalai atlyginti
išmokėtos sumos. Nepertvarkius regreso teisės įgyvendinimo,
tikimybė atgauti įsisenėjusias skolas tik mažėja“, –
pranešime teigia 4-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė
auditorė Ingryda Česnakevičiūtė.
Teisingumo ministerija savo ruožtu nurodo negalinti visiškai
sutikti su Valstybės kontrolės išvados teiginiais, kad ministerija
neefektyviai naudojasi regreso teise išieškoti padarytą žalą iš
kaltų asmenų.
Pavyzdžiui, ministerija pažymi, kad regreso teisės už
smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos išieškojimo galimybės
yra ribotos, nes asmenys, iš kurių vykdomas regresas, dažniausiai
atlieka bausmę įkalinimo įstaigose, kiti asmenys dažnai niekur
nedirba, neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima nukreipti
išieškojimą.
Valstybės kontrolės išvadoje taip pat nurodoma, kad smurtiniais
nusikaltimais padarytai žalai kompensuoti 2013–2015 metais
Teisingumo ministerija iš viso išmokėjo 2,4 mln. eurų
kompensacijų, o regreso tvarka išieškojo tik apie 1 proc. tos
sumos.
„Tačiau rengiant šią išvadą, nebuvo atsižvelgta į
Civiliniame kodekse numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties
termino taikymą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Pavyzdžiui, už 2013 m. rugsėjį nusikaltimo aukoms išmokėtą
kompensaciją Teisingumo ministerija gali pareikšti ieškinį iki
2016 m. rugsėjo, o dėl vėlesniais metais išmokėtų kompensacijų
ieškinius dėl regreso galima pareikšti dar vėliau. Pažymėtina,
kad vien per 2016 m. pirmąjį pusmetį Teisingumo ministerija
pateikė daugiau nei 100 regresinių ieškinių dėl smurtinių
nusikaltimų aukoms išmokėtų kompensacijų“, – aiškina
ministerija.
Pasak auditorių, atlygindama žalą, atsiradusią dėl valdžios
institucijų neteisėtų veiksmų, ministerija išmokėjo 4,2 mln.
eurų, o regreso tvarka per šį laikotarpį atsakingos valstybės
institucijos išieškojo 0,08 proc. sumos. Vienas svarbesnių
trukdžių šiame procese esą yra tai, kad valdžios institucijos
nevertino, ar jų darbuotojams kyla civilinė atsakomybė.
Kiek didesnę dalį lėšų audituojamu laikotarpiu išsiieškojo
statutinės įstaigos. Statutinių pareigūnų sveikatos sutrikdymo ar
mirties atvejais šios įstaigos išmokėjo 1 mln. eurų
kompensacijų, o regreso tvarka išieškojo apie 16 proc. šios sumos.
Savo ruožtu Vaikų išlaikymo fondo administracija, vaikams
išlaikyti audituojamu laikotarpiu išmokėjusi didžiausią sumą –
43,3 mln. eurų, regreso tvarka atgavo tik 1,4 mln. eurų, t.y. apie 3
proc. išmokėtos sumos. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad šio fondo
administracija audituojamu laikotarpiu veiksmų ėmėsi tik dėl 13
proc. skolininkų, o iš įsiskolinusių ir į užsienį išvykusių
asmenų išieškojimas visai nebuvo vykdomas, nors teisinės
prielaidos tam buvo sukurtos.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad valstybei įgijus
regreso teisę, valstybei atstovauja institucija, dėl kurios
pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo neteisėtų
veiksmų atsirado žala.
„Pavyzdžiui, pernai vienai bendrovei iš Teisingumo
ministerijos ir Neringos savivaldybės solidariai buvo priteista
daugiau kaip 1 mln. eurų už padarytą žalą dėl neteisėtai
pastatyto restorano Neringoje nugriovimo. Šiuos pinigus ieškovei
sumokėjo Teisingumo ministerija, nors byloje atsakovu buvo nurodyta
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie
Aplinkos ministerijos ir Neringos savivaldybė. Žalą iš kaltų
asmenų šiuo atveju gali išieškoti tik šios institucijos, o ne
Teisingumo ministerija“, – aiškina ministerija.
