Užbėgsiu už akių pirmajam impulsui atsakant į šį klausimą gretinti pažiūras, tokiu būdu ieškant panašumų, nes, nežiūrint to, kad respublikonai paprastai prisistato kaip konservatyvių nuostatų partija, šio politinio sezono keistasis jų kandidatas kažin ar išvis turi kažką panašaus į nusistovėjusias pažiūras pagal įprastus politinio spektro kanonus.
Tiesą sakant, net nereikia kapstyti taip giliai, kai kurie panašumai tarp paminėtų viena šalia kitos dabar asmenybių pasimato gana greitai, dar nespėjus įsižiūrėti į tai, kad kalbama apie visiškai skirtingose gyvenimo mokyklose lavintus politikus, du vyriškius – jaunuolį ir senolį.
Dar kartą suklydote, jeigu pagalvojote, kad autorius turėjo galvoje abiejų pretenzijas anksčiau ar vėliau tapti prezidentais ir skaudžiai sužlugusias viltis, nusisukus sėkmei. Nelabai raudočiau, jeigu taip ir atsitiktų, tačiau tikrai nesipraktikuoju ateities užkalbėjimuose, pasitikėdamas natūraliąja dalykų seka, kad kažkaip vis tiek bus, kažkas laimės, o kažkas pralaimės.
Iš tiesų krenta į akis tas jaunojo ir senojo politiko panašumas, kad jie abu viešosiose savo inscenizacijose, išėjimuose į minią svarbiausiu pasirodymo akcentu paverčia gestikuliaciją rodomuoju pirštu. Smilius arba, kitaip tariant, rodomasis pirštas čia tampa spektaklio centrine ašimi arba, jeigu trokštate palyginimų, kažkas panašaus į stulpą, ant kurio vartaliojasi striptizo šokėja.
Rodomasis pirštas ir yra pavadintas taip, kad jis kartas nuo karto yra panaudojamas parodyti į objektą. Tik ištarus šį sakinį prieš akis iškart iškyla panoraminis vaizdinys – didysis karvedys pirštu parodo kariuomenei į priešą ir raitoji kariauna pasileidžia nurodyta kryptimi.
Tačiau, kaip pastebi C.G.Jungas, įkyrus baksnojimas rodomuoju pirštu į kitą žmogų, kai toks gestas dėl jo perteklinio pobūdžio jau seniai prarado krypties parodymo funkciją, rodo tai, kad taip baksnojantysis tiesiog netelpa savyje dėl užkilusio noro lytiškai dominuoti, pats dažnai to neįsisąmonindamas iki galo.
Tokia gestikuliacija rodomuoju pirštu be jokios abejonės skiriasi nuo viduriniojo piršto, kartais vadinamo nešvankiuoju, iškėlimo į viršų, kitus pirštus laikant prispaudus nykščiu, nes pirmuoju atveju kalba pasąmonė, o antruoju – įsisąmoninta panieka oponentui, demonstratyvus noras pažeminti kitą žmogų.
D.Trumpas baksnoja rodomuoju pirštu iš TV ekrano rodydamas į JAV liaudį, visą žmoniją, o ypač į meksikiečius.
G.Landsbergis TV debatų metu manipuliavo savo smiliumi, visaip kraipydamas, ne mažiau išradingai nei iškilus dirigentas batuta, rodydamas kažkodėl į A.Butkevičių, pastoviai baksnodamas į pastarojo pusę savo ilgu ir nusmailintu rodomuoju pirštu.
Jeigu stebėjote debatus, matėte, kad savo ruožtu vidurinį pirštą visiems rodė po studiją besiblaškanti musė.
Tarkime C.G.Jungas buvo teisus ir perdėta gestikuliacija rodomuoju pirštu nevalingai byloja apie žmogaus norą lytiškai dominuoti arba net yra užsimaskavusios lytinės agresijos požymis. Tačiau dėl visiems suprantamų priežasčių nesunku įsivaizduoti ir tai, kad taip rodomąjį pirštą įdarbina būtent vyro pasąmonė, kai baksnojamas objektas čia yra traktuojamas kaip moteriškasis pradas, imamas už moterį (tai gali būti tauta, net visa žmonija ir t.t.).
Taigi kyla klausimas – o kokius nevalingus gestus siunčia moters prigimtis, ypač moterų politikių pasąmonė, užvaldyta neįsisąmonintų norų lytiškai dominuoti virš nuleistų vyrų galvų. Moters noras puoštis, gražiai atrodyti čia nieko nereiškia, nes viliojimo menas ir lytinio dominavimo užmačios yra skirtingi dalykai.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad paūmėjimai moters lytinio dominavimo užmačiose paprastai reiškiasi kaip makaronų vyrams kabinimas, neteisingų etikečių klijavimas, melagingos apkalbos. Vienas paprastas pastebėjimas, jeigu moteris tave apkalba kaskart be priežasties, reiškia jaučia tau, vyruti, kažką žymiai daugiau net už meilę.
O dabar paklausiu garsiai – ar esate matę labiau makaronuose išvoliotą vyrą nei ministras
J.Olekas? Aplipęs makaronais J.Olekas krapštosi akis, o makaronai vis dar krenta iš viršaus, visai neprimindami dangiškos manos. Kita vertus, jeigu norite sužinoti kaip turėtų atrodyti moters išprievartautas vyras, paprašykite papozuoti dabartinio Krašto apsaugos ministro.
Dabar pasakyti po visko, kad J.Oleka buvo teisus, reiškia nieko nepasakyti. J.Olekas buvo teisus dar ir todėl, kad jo kreipimesi dėl Kariuomenės pirkimų skandalo tiksliai nurodyta esmė: svarbiausias nusikaltimo veiksmas buvo kodų perklijavimas, o kainos jau yra išvestinis veiksmas iš tokios apgaulės, reikalaujant užmokėti kaip už labiausiai prestižinės pasaulyje bendrovės firminius gaminius ir dar daugiai.
Tačiau kas iš to, kad J.Olekas buvo šimtą kartų teisus, jeigu melaginga prezidentės interpretacija taip staigiai numušė politiko reitingus, o kai kurie bendražygiai net bandė įpiršti mintį, jog ministrui reikėtų atsistatydinti?
Ar apskritai taip pagadintas, t. y. moters išprievartautas vyras dar tinka viešajam vartojimui? Galimas daiktas, varlytės ryšėjimas po kaklu niekados nepriveda prie gero.
