Juokas juokais, bet R.Šimašiaus komandos valdomas Vilnius pateko į
nepavydėtiną padėtį, iš kurios mėgino šią savaitę išsisukti. Deja,
nepavyko, tik dar labiau įsipainiojo.
Atidengdamas Totorių gatvės pavadinimo lentelę totorių kalba meras
tvirtino, kad tai – draugiškumo ženklas. Esą tai gatvės puošybos
akcentas, kuris nuo šiol skelbs nuoširdžią pagarbą totorių bendruomenei
daugiataučiame mieste, kuriame gyvena apie tūkstantį totorių.
Valdžia jau net nekalbėjo, kad tai gatvės pavadinimo lentelė. Tai esąs
gatvės puošybos elementas. Užrašų kitomis kalbomis jau galima rasti
Islandijos gatvėje, Vašingtono skvere, Varšuvos ir Rusų gatvėse. Būtent
dėl jų savivaldybė jau gavo per kepurę.
Bet R.Šimašius drąsus – pažadėjo, kad tokių draugiškumo ženklų kitomis
kalbomis Vilniuje atsiras dar daugiau.
Pakabinęs gatvės puošybos elementus kitomis kalbomis Vilnius parodė, su
kuo draugauja. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę,
todėl nusipelnė pirmosios lentelės.
Vašingtono skveras papuoštas užrašu anglų kalba, nes Amerika yra svarbi
mūsų partnerė ir saugumo garantas. Varšuvos ir Rusų gatvės lenkų ir
rusų kalbomis papuoštos, nes tai – mūsų kaimynai.
Dabar ir totoriai gatvės pavadinimą galės skaityti savo kalba, nes yra
senbuviai Vilniuje nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų. Kitais
metais minėsime totorių įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
620 metų sukaktį.
Tačiau kodėl savivaldybė pasirinko Varšuvos gatvę, juk Vilniuje yra ir
Lenkų gatvė?
Ir kodėl tik spalio 3-iąją toks puošybos elementas atsiras Vokiečių ir
tik spalio 20-ąją – Žydų gatvėje? Galbūt reikėjo paruošti ir tuos
puošybos elementus gatvėse, kurios buvo pavadintos pagal etninę kilmę ar
religiją susitelkusių bendruomenių vardais, sukabinti vienu metu?
Bet blogiausia ne tai. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
V.Vaičiūnienė jau pareikalavo nukabinti dvikalbes lenteles. Bręsta
naujas konfliktas, ir R.Šimašiui per šios savaitės tarybos posėdį teko
prašyti neperkelti šio ginčo į salę.
V.Vaičiūnienė rašte merui ir administracijos direktorei A.Vaitkunskienei
nurodė, kad lentelėse, kurias sostinės valdžia pamėgo vadinti puošybos
elementais, – teisiškai neįregistruoti gatvių pavadinimai.
Pasak Vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje, nelietuvių kalba
užrašytos lentelės prieštarauja teisės aktams, kuriuose nurodoma, kad
Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.
Jeigu sostinės valdžia nenukabins lentelių, galima neabejoti, kad sukrus
Vilniaus rajono lenkai, kurie jau spėjo nusikabinti dvikalbes lenteles
nuo savo namų.
Jeigu Vilniuje galima rašyti „ulica Warszawska“, kodėl Maišiagaloje
negalima „ulica Wilenska“?
Blogai ir tai, kad Rusų gatvės pavadinimas įpylė žibalo į prigesusį
tautinės nesantaikos laužą. Pakabinus puošybos elementą, jis jau kitą
dieną buvo išterliotas.
Įsižeidę gali pasijusti ir ukrainiečiai, latviai bei estai.
Bičiuliaujamės su jais, o gatvių puošybos elementų savivaldybė
Ukrainiečių, Latvių ir Estų gatvėse nė neketina pakabinti.
O kiek kitų tautų vardais pavadintų gatvių dar yra Vilniuje, jau
nekalbant apie saracėnus, galindus ir prūsus? Koks jotvingių
palikuonis gali pareikalauti papuošti ir Jotvingių gatvę.
Tad aiškėja, kad ir draugiškumo ženklus reikia dalinti labai atsargiai.
Juk jeigu pasakome, jog Vilnius yra daugiatautis miestas, tai
supraskime, kad ir lentelių reikės daug.
„Sostinė“
