Nes net nėra tikslo nagrinėti atskirų programų ir ieškoti jose absurdo. Pakankamą išsilavinimą bei patirties turintis žmogus atsivertęs bet kurią iš jų gali labai greitai pasakyti, kad tai yra niekinis popieriukas.
Užeinant iš tolo, ekonomines ar demografines prognozes mokslininkai arba įmonės dažniausiai daro remdamiesi sudėtingais modeliais. Kurie pateikia ne kažkokį konkretų atsakymą, tai yra skaičių arba veiksmų planą, bet aibę skaičių ir aibę potencialių planų, kaip tuos skaičius pasiekti.
Nors tie modeliai dažniausiai būna per daug komplikuoti ir paremti keistomis aksiomomis, jog štai Zosei iš Kupiškio rajono vienkiemio tikrai rūpi Europos Centrinio Banko palūkanų norma ir pagal ją ji keičia pieno suvartojimą bei pridavimą, tačiau tie modeliai yra bent jau gerai atidirbti ir apgalvoti. Todėl nors neveikia tobulai, bent į tą pusę parodyti gali.
Tuo tarpu mūsų partijų programos yra paremtos ne kažkokiais modeliais, o tiesiog surašytos iš debesų ir nupieštos su MS Paint bei Excel. Kas bet kuriam profesionalui į akis turėtų kristi labiausiai, tai faktas, jog programose yra minimi konkretūs skaičiai už 5 metų, kuriuos patvirtina vieną arba dvi kreives atvaizduojantys grafikai.
Kitaip sakant, programas rašantys ne tik nuspėja, kas bus po 5 metų, jei bus atliekami tam tikri veiksmai, tačiau ir gali pasakyti, kas bus konkrečiai ir kiek ta pati Zosė iš Kupiškio rajono suvartos pieno per valandą Sausio 14-30 periode.
Ir jei jau absurdiškai skambėjo akademiniai modeliai su Europos Centrinio Banko palūkanų implikacijomis mūsų Zosei, tai politinių programų gamintojai yra net keliomis galvomis aukščiau ir bent tūkstančiu šviesmečių toliau.
Žaviausia yra tai, jog šie žmonės, kurie penkiems metams į priekį ne tik užtikrintai gali pasakyti, ką daryti, bet tiesiog konkrečiai ir be jokios paklaidos nuspėti ateitį, tai yra pasakyti, kad atlyginimas vidutinis bus 1500, bet ginkdie ne 1509 eurai, eina dirbti Tėvynei.
Nepaisant to, jog turint tokias žinias ir gabumus galėtų per kelias dienas ar, jei patingėtų, per kelias savaites kaip nieko uždirbti visus pasaulio pinigus, šiandien jie ruošiasi rinkimams, rašo šias programas, kurių kaip patys galvoja vis tiek niekas neskaitys, eina į debatus, vaikšto nuo durų iki durų ir daro aibę kitų dalykų, vardan tos.
Tai yra pats nuostabiausias ir gražiausias žmogiško pasiaukojimo pavyzdys. Kai realiai gali pasiekti ir turėti viską, tačiau esi paprastas žmogus, kaip ir visi, todėl neleidi savo gabumams pasireikšti, o seki Kristaus pavyzdžiu ir būni su vargšais plebėjais.
Na bet juk niekas tuo netikime.
Todėl realybė yra kiek liūdnesnė. Realybė tokia, jog dauguma partijų bei politikų leidžia sau klijuoti daugiau ar mažiau garsių ir patyrusių ekonomistų ar pseudo ekonomistų vardus ant savo programų, o į vidų įdėti tiesiog niekuo neparemtą fantazijų ir norų kratinį.
Todėl jų programos yra tarsi horoskopai. Tam tikra dalis naiviausių arba fanatiškiausiai palaikančių tikės šventai ir gyvens pagal juos bei duos ranką nukirsti, kad būtent taip ir bus. Kita dalis, kiek racionalesnių, paskaitys ir numes, gal kada prisimindami. O protingi žmonės tiesiog negalės suprasti, kodėl žmonijos resursai gali ir yra švaistomi tam, kai tas programas darančios rankos ir galvos galėtų pasitarnauti pavyzdžiui kasdami šulinius Afrikoje.
Niekas, net ir geriausius modelius turintys akademikai ar korporacijos, negali nuspėti ateities ir priimti vieno teisingo sprendimo. Vienintelis kelias, užtikrinantis augimą, yra nuoseklios ir logiškos strategijos laikymasis bei ad-hoc taktinių manevrų atlikimas.
Būtent nuoseklumas ir gebėjimas racionaliai reaguoti į situaciją yra sėkmės esmė. Visi kiti svaičiojimai apie tai, ką konkrečiai reikia daryti, yra nesąmonės. Niekas nežino, ką konkrečiai daryti. O jei žinotų – tiesiog valdytų pasaulį.
