„Nieko netvarkė, neremontavo ir sulaukė – įgriuvo Lentvario komandos gaisrinės garažų stogas. Nors Lentvaris yra didesnis už rajono centrą Trakus pagal gyventojų, įmonių ir jame esančių pastatų skaičių, ten vis dar budi du departamento nestatutiniai ugniagesiai.
Manyčiau, kad ugniagesiai po nugriuvusiu stogu nebeturėtų landžioti, bet, matyt, generolui vėlgi nerūpi pačių gaisrininkų saugumas. Palijus stipriau gal ir seną gaisrinę mašiną sudaužys, o vėliau bus galima pasakyti, kad kaltas Trakų arba Vilniaus apskrities vadas. Pinigus juk skirsto departamentas, o dėl naujos gaisrinės statybos ar senosios remonto su generolu buvo kalba jau prieš 7–8 metus. Sulaukėme“, – aiškino lentvariškis S.Džiautas.
Atliko tyrimą
Griūvantis gaisrinės pastatas puikiai žinomas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui Rimantui Steponavičiui.
„Tai dalis rezervinio garažo. Buvo avarija ir sudaryta komisija atliko tyrimą. Tą pastato dalį uždrausta eksploatuoti ir mes įpareigoti atlikti pastato ekspertizę. Tačiau tai nedaro įtakos gaisrinės veiklai, nes nei ugniagesiai, nei gaisrinė technika dėl to nepatiria nepatogumų“, – teigė viršininkas.
Šioje pastato dalyje laikomos anglys kūrenimui. R.Steponavičius pripažino, kad kartais ten tenka užeiti ugniagesiams. „Bet dabar bus uždrausta eksploatuoti šią dalį ir persitvarkys darbai“, – sakė jis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Remigijus Baniulis nesutinka su lentvariškio kritika. Pasak direktoriaus, ugniagesių savanorių skaičius tik didėja ir Lietuvai reikia perimti tokią sėkmingą Vakarų praktiką. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų skaičiaus niekas nemažina ir neketina mažinti.
Savanoriai tik popieriuje?
Buvęs ugniagesių profsąjungos pirmininkas aiškino, kad lentvariškiai nėra saugūs, palyginti su kitų miestų gyventojais.
„Juolab kad ešelonai su degiaisiais produktais kasdien važiuoja per miesto vidurį. Pavyzdžiui, Trakuose budi 4-5 statutiniai ugniagesiai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jau seniai nori atsikratyti atsakomybės ir atiduoti Lentvario komandą Trakų savivaldybės žinion, bet savivaldybė vis dar spaudimui atsilaiko“, – sakė vyriškis.
Pasak jo, prieš dvejus metus PAGD prastūmė Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimus. Jame atsirado popieriniai ugniagesiai savanoriai. Kiekvienas naujas įstatymas yra palydimas biudžeto pinigais.
„Jau dvejus metus įstatymas yra, o savanoriai – tik popieriniai. Viešieji departamento ryšiai skelbia, kad Lietuvoje jau yra apie 700 ugniagesių savanorių, tačiau nutylima, kad nėra nei jų savanoriavimo darbo metodikos, nei savanorių pasitelkimo į pagalbą organizavimo.
Statutiniai ir nestatutiniai ugniagesiai įkalbinėjami tapti kartu ir savanoriais. Net per televiziją mačiau laidą, kur treniravosi savanoriai, o iš tikrųjų tai buvo statutiniai ir nestatutiniai departamento ugniagesiai“, – sakė S.Džiautas.
Prakalbo, apie vadovų naujintelius automobilius
Pasak lentvariškio, tyliai griaunama sistema, kuri puikiai veikė. Ugniagesiai turėjo didžiausią visuomenės pasitikėjimą, o dabar neskaidrūs viešieji pirkimai ir konkursai, naikinama veikianti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų sistema, nesirūpinama dėl žmogaus vietos nustatymo mobiliojo ryšio tinklais.
„Laukia naujos Dembavos, nes už Lentvario link Varėnos mobiliojo ryšio visai nėra, ką jau kalbėti apie vietos nustatymą. Lėšos nukreipiamos ne į prevenciją, darbuotojo motyvaciją ir darbo įrangos bei technikos tobulinimą, o į pasekmių šalinimą, nors vadovai važinėja labai gerais automobiliais. Už keletą jų būtų galima visus savivaldybių ugniagesius aprūpinti elementariais kvėpavimo dūmuose aparatais, kurių iki šiol jie neturi.
Liūdna. Norėtųsi ką nors pakeisti, bet čia Lietuva, čia lietūs lyja“, – liūdna gaida baigė vyriškis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis:
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų skaičiaus niekas nemažina ir neketina mažinti. Savivaldybių priešgaisrinės saugos komandos yra atsakingos už gaisrų gesinimą nedidelėse gyvenvietėse. Nuo šių metų yra įsigaliojusi Priešgaisrinio saugumo įstatymo pataisa, pagal kurią atsiranda galimybė pradėti plėsti savanoriavimo veiklą kaimo vietovėse.
Dabartinė sistema mirštanti, nes darbuotojai yra garbaus amžiaus, technika 30–40 metų ir baigia sugriūti. Pačios gaisrinės daug kur yra apgailėtinos būklės. Šiais metais skiriama 20 mln. eurų tai sistemai išlaikyti.
Remiantis Vakarų praktika išlaidos savanoriui yra kur kas mažesnės negu etatiniam darbuotojui, o efektyvumas yra didesnis. Pirmiausia veikia sąmoninga motyvacija, kai norima padėti kaimynui gaisre. Tik apmokykite mane ir duokite įrangą. Kompensuokite tik už sąnaudas ir atvyksiu į gaisrą.
Savanoriavimas jau pradėjo judėti, ir labai neblogai. Dabar skaičiuojama apie 700 savanorių. Net tie patys ugniagesiai turėdami tris paras laisvo laiko – gali būti ir savanoriais. Daugelis taip ir daro.
Žmonės prašo kompensuoti už atvažiavimą, nes sėdo į mašiną ir kelias valandas gesino gaisrą, tačiau tam nebelieka lėšų. Jei jiems susikomplektavus etatus nebus kompensuotos išlaidos, patikėkite, savanorija numirs iš karto.
Jei savivaldybė sabotuos šį procesą, tai bus blogai. Dabartinė sistema taip pat labai brangi ir neefektyvi – ji mirštanti. Iš dotuojamų valstybės biudžeto pinigų reikia numatyti labai aiškią savanoriams skiriamą sumą.
Jei žmogus yra sąmoningas ir nori ką nors padaryti gerai, tai jis jau turi daugiau paskatų nei tas, kuris ateina už pinigus. Šiandien bazę gali sudaryti ir statutiniai, ir nestatutiniai ugniagesiai.
Savanoriavimas visuomet įtraukia bendruomenę ir prašome aktyviai dalyvauti savo kaime gesinant gaisrus.
Atsimenate gaisrą Švėkšnoje, kai sudegė pusė kaimelio. Atvažiavo vienas etatinis savivaldybininkas, o šalia stovėjo minia. Reikėjo tik švirkštą palaikyti, nes negali vienas lakstyti prie siurblio ir švirkšto. Jei toje minioje būtų buvę bent 5 savanoriai, tai būtų išvengta tragedijos.
Prisimenu posakį, jei kaimyno namas dega, tai lietuviui džiaugsmas. Keiskime tą požiūrį, nes turime gesinti kartu.
