Kelionė patogiu Kauno traukiniu iš Vilniaus į Palemoną tikrai neprailgo, trūko tik reklamuojamos kavos, nes automatas užstrigo, pritrūkęs indelių tai kavai įpilti (čia jau kaip Rusijoje, bet pinigus vis dėlto grąžino!). Tiek to, sutaupiau 80 centų.
Pagaliau stilingas tarpukariu statytas Palemono geležinkelio stoties pastatas. Deja, patekti į stoties pusę ir toliau į miestelį ne taip lengva. Vienas būdas – lipti į maždaug 15 metrų aukščio viaduką, paeiti 10 metrų ir vėl nusileisti ant žemės. Kitas – eiti tiesiai per bėgius, nušokant pusmetrį žemyn nuo platformos, pereinant tuos pačius 10 metrų per dvejus bėgius ir po to vėl tą pusmetrį šoktelėjant aukštyn.
Kas sugalvojo tokią priverstinę akrobatiką? Jeigu taip būtų buvę Salomėjos gyvenimo Palemone laikais, ji kasdien traukinuku važinėdavo į darbą Kauno mokykloje, būtų atsiradusios nors kelios pasipiktinimo eilutės jos dienoraštyje, matyt, tuomet akrobatikos, norint patekti į traukinį ir iš jo, nereikėjo.
Beje, stotis užrakinta, nuo miestelio pusės ji netgi aptverta tvora. Aišku, jokių kasų nėra, kaip ir laikrodžio, kadaise privalomo stočių atributo, bet dar blogiau, kad ir jokio tvarkaraščio, lauk traukinio, kol sulauksi. Taip bent geležinkelio stotis, be laikrodžio ir be nurodymo, ar iš viso čia kada nors važiuoja traukiniai. Žodžiu, beveik Rusija, bet tai dar ne viskas.
Nesvetingai sutiktas einu toliau, nesupratau tik, gatve ar šiaip tarpu tarp namų, jokių šaligatvių nėra, šalimais paprasta žemė. Ir jokios nuorodos, kad atvažiavau į Salomėjos namus, o į juos reikia eiti į dešinę Marių gatve. O juk Salomėjos muziejus vienintelė Palemono kultūrinė įžymybė, kodėl jis visai nereklamuojamas, jokio stendo ar paaiškinimo?
Būtent ši gatvė man priminė Rusijos apleistų miestų peizažą: važiuojamoji dalis dar pusė bėdos, bet tik su menkai įžiūrimais kadaise buvusiais apvadais, neaišku tiesiog, kur galima važiuoti, o kur jau ne.
O šaligatviai tai jau tikrai kaip kur nors Rusijoje. Gal būt kažkada, matyt, sovietmečiu, čia buvo, kaip Kaune įprasta, asfaltas. Dabar gi, tik to asfalto prisiminimai, kai kur jis dar matosi, kai kur jau visiškai subyrėjęs. Tiesa, kultūringas betonines trinkeles Palemone irgi mačiau, bet tik muziejaus kiemo takelyje, per sodą vedančiame į patį muziejų.
Tie neva šaligatviai nė kiek nepakilę nuo važiuojamosios dalies, taigi užsisvajojęs gali atsidurti ir kelio viduryje, kartu su lekiančiais autobusais. Arba įlipti į kurią nors šalia tų neva šaligatvių, matyt, amžinai telkšančią balą. O jau Palemono daugiabučiai namai, ypač tie pokariniai... Jei kas tokių apšepėlių ir jų aplinkos nuotraukų parodytų platesniam pasauliui, visi tvirtintų, kad čia Rusija, ne Lietuva.
Toks kelias pas Salomėją. Tačiau pats muziejus ir jo aplinka, patvirtinsiu, atrodo kaip poezijos ir romantikos oazė. Nors dokumentinė ekspozicija nedidelė, bet galima vaikščioti po visą namelį, matyti tuos pačius baldus, netgi poetės skaitytas knygas, taip pat ir vaizdus pro langus. Atmosfera poetei čia tikrai pagarbi. Visą vaizdą pagražina ir netgi pagardina sodas, tirštai apkibęs raudonskruosčiais obuoliais. Nukritusius leidžiama pasiimti prisiminimui.
Jei dėl pasiūlymų, tai mano manymu, dar galėtų būti kampelis su videomedžiaga, pvz., baleto „Eglė žalčių karalienė“ pagal S.Nėries tautosakinę poemą įrašu, dainomis S.Nėries tekstais, taip pat poetės vaikystės ir jaunystės vietų vaizdais. Beje, gatvėje sutikti žmonės man ieškant S.Nėries muziejaus, buvo įsitikinę, kad jis yra Kaune...
Grįžtant į Vilnių kirbėjo mintys, kodėl toks netvarkingas tas Palemonas? Juk čia atvažiuoja poetės talento gerbėjai ir iš kitų Lietuvos miestų, taip pat užsienio. Pabuvoję čia, jie vertina ir visą Lietuvą. Deja, nykios Palemono gatvės nustelbia S.Nėries poezijos romantiką.
Paskambinau Petrašiūnų seniūnui ir pasipiktinau Palemono vaizdu. Atsakymas buvo trumpas: „Bus asignavimai, bus ir vaizdas“. Ar tikrai Kaunas neturi pinigų Palemono vaizdo pagerinimui? Sprendžiant iš kažin ar prasmingo milijonų metimo Laisvės alėjos grindinio atnaujinimui ar utopiniams projektams Marvelės uostui, greičiausiai turi. Pinigų šaligatviams prasimano ir mažesni Lietuvos miesteliai.
Tai ko trūksta? Piliečių iniciatyvos, tarp jų ir Kauno menininkų, rašytojų, poetų, o svarbiausia, Kauno kultūros prestižu besirūpinančios Kauno valdžios. Tokia turėtų atsirasti.
