Taigi dėl ko dabar laužomos ietys, kai visos kariuomenė masteliu žiūrint kalbama apie menkavertę pinigų sumą, kuri nekeičia esmės? Tiek, galimas daiktas, per mėnesį pasidaro smulkus sukčius už prekystalio arba greitį matuojantis policininkas iš pakrūmės, o padalinus minėtą sumą iš gyventojų skaičiaus nuostoliai nesiekia nė po centą kiekvienam iš mūsų, todėl nori nenori kyla klausimas – ar ne gėda dėl visiškai niekingos cento dalies dabar mesti šešėlį ant nepriklausomos šalies kariuomenės, numušti žmonių pasitikėjimą laisvės kariais?
Ar tokiu atveju neparduodame Tėvynės už 1 centą arba net dar mažesnę sumą?
Tačiau dėl teisybės reikia pastebėti, kad svarbiausi šioje istorijoje yra truputėlį kiti skaičiai, o būtent dar 2014m. spalio 1d. su UAB „Nota Bena“ sudaryta preliminarioji lauko virtuvės įrangos pirkimo sutartis už 1,6 mln. eurų ir jos pagrindu 2014m. spalio 8d. sudaryta tokios įrangos iš minėtos bendrovės pirkimo tikroji sutartis už 175 tūkst. eurų.
Kita vertus, net ne milijonai ar tūkstančiai čia visų pirma prikausto dėmesį, o tas neįtikėtinas įžūlumas, kuris matematiškai yra išmatuojamas nuoroda, jog kariuomenė pirko virtuvės įrangą sumokėdama net aštuoniskart didesnę nei rinkos kainą. Toks vaizduotę užburiantis 800 % rodiklis nori nenori verčia pagalvoti apie tai, kad karinėse struktūrose įsitaisę sukčiai visiškai prarado stabdžius, pradėję vogti vidurį dienos, pernelyg nesidangstydami, tarkime, įtikėję, jog bus dengiami iš aukščiau, kaip, kas galėtų paneigti, ne kartą buvo anksčiau.
Sunku patikėti, kad toks akis badantis kariuomenės materialinių resursų departamento pareigūnų apsivogimas buvo atsitiktinė improvizacija, labiau tikėtina, jog buvo bręstama ne per vieną kartą, o ilgai pratinamasi, palaipsniui didėjant apetitams ir nebaudžiamumo iliuzijai.
Iš kitos pusės žiūrint, 4 tūkst. eurų skaičius išties yra iškalbingas, tačiau kiek kita prasme nei buvo užsiminta anksčiau, t. y. pažymint ne tiek nusikaltimo menkumą negatyvioje nuodėmingumo nomenklatūroje, kiek šįkart labai aukštą rodiklį karšto apsaugos sistemos pozityvių sugebėjimų skalėje.
Šis skaičius rodo, kad susigriebta buvo pakankamai greitai, stabdant pirkimus kosminėmis kainomis, išleidus tik 4 tūkst. eurų brangumo eksponatų įsigijimui, dabar paprašius grąžinti šią sumą už nepanaudotas prekes.
Ši sąlyginai nedidelė 4 tūkst. eurų suma gali būti laikoma aukštu apdairumo koeficientu korupcijos rizikai atviroje sistemoje, viltingu operatyvaus reagavimo šalinant korupcijos užkratą rezultatu, nulį imant už absoliutų atskaitos tašką.
Kaip atrodo, dar nesugebėjome įvertinti to viltingo fakto reikšmės, kad krašto apsaugos ministrui informaciją apie realių kainų neatitinkančių virtuvės reikmenų pirkimą pateikė ne kas nors kitas, o būtent Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Truputėlį susinepatoginęs dėl aukštų frazių vis tik leisiu sau pastebėti, kad apima geras jausmas, kai sužinai, jog šalyje yra tarnyba, kuri dirba tėvynės labui, nežiūrint nieko.
Galima mėgti ar nemėgti J. Olekos, tačiau faktai ir nuosekli įvykių analizė rodo, kad ministras reagavo adekvačiai į pateiktą informaciją, padaręs visus būtinus veiksmus nusikaltimui išaiškinti, taigi ne jo kaltė, jog nusikaltimo tyrimas pradėjo buksuoti Generalinėje prokuratūroje.
Kaip rodo tiksli įvykių išklotinė ir pasisakymų seka, prezidentė be pagrindo apkaltino J.Oleką melu, labai pritemtai interpretuodama pateiktas ministerijos raštuose formuluotes.
Kyla įspūdis, kad didžiausia prezidentės bėda yra ta, kad jos patikėtinei jai sako tik tai, ką ji pati entuziastingai nori girdėti, bijodami sugadinti J E nuotaiką pasaulio įvairovę iliustruojančiais teiginiais. Be to, prezidentė moteriškai karščiuojasi. Nieko nepadarysi, prezidentė yra karšta moteris – poeto svajonė.
