Tačiau jis posėdyje palaikė poziciją, kad nereikia priimti
sprendimo su raginimu ministrui atsistatydinti.
„Jeigu imti konkrečiai šitą pirkimą, jis buvo atliktas
pažeidžiant galiojusią tvarką, nes viską organizavo, t.y.
pirkimą ir kontrolę, vienas Materialinių resursų departamentas,
jis sudarė ir viešojo pirkimo komisiją ir kontroliavo tos komisijos
darbą, ir kas labiausiai neįtikėtina, kad to departamento
direktorius padidino pirkimo sumą, kai pagal galiojančią tvarką
jis neturi tokios kompetencijos“, – po komiteto posėdžio
žurnalistams sakė A.Paulauskas.
„Vyriausias asignavimų valdytojas yra ministras, ir jo
kompetencijoje valdyti viešuosius pirkimus, kad jie vyktų skaidriai
ir pinigai būtų racionaliai panaudoti, šiuo atveju mes matome, kad
visa sistema nesuveikė, nesugebėjo sustabdyti šito pirkimo. Krašto
apsaugos ministras, jei jis pasitiki ir nuleidžia lėšų
panaudojimą perkančioms organizacijoms, jo atsakomybė lieka. Visa
ta istorija rodo, kad ministras ne visiškai tinkamai atliko savo
pareigas“, – į klausimą, kam krenta atsakomybė dėl minėto
pirkimo, atsakė A.Paulauskas.
Visgi opozicijos iniciatyva paskelbus balsavimą dėl siūlymo
J.Olekui atsistatydinti, trimis balsais prieš tris, komiteto
pirmininko balsui lėmus, toks sprendimas nepriimtas. Pasak
A.Paulausko, toks komiteto sprendimas neturėtų jokių teisinių
pasekmių.
„Į šitą klausimą (ar turi atsistatydinti) gali atsakyti jis
pats ir tik jis pats, nes tai jo asmeninis sprendimas, o atleisti jį
gali prezidentė premjero teikimu ar Seimas, patenkinęs
interpeliaciją. Visi kiti kalbėjimai – tik deklaracijos.
(Siūlymas atsistatydinti) yra politinė deklaracija, kuri nieko
neįpareigoja. Yra interpeliacija ir čia reikia spręsti. Prezidentė
jau yra išreiškusi savo poziciją, mes nemanome, kad kartoti yra
būtina“, – klausiamas, kodėl balsavo prieš siūlymą ministrui
atsistatydinti, atsakė A.Paulauskas.
Klausiamas, kaip pats asmeniškai balsuotų dėl interpeliacijos,
kurią rengia opoziciniai konservatoriai, A.Paulauskas sakė, jog kaip
daugumos atstovas elgtųsi taip, kaip būtų nuspręsta politiniu
lygiu.
Siūlymą dėl krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pateikusi
konservatorė Rasa Juknevičienė BNS sakė, kad ministras tinkamai
nesureagavo į informaciją dėl galimai neskaidrių pirkimų, ir tai
sukėlė katastrofiškas pasekmes.
„Tą, ką paliudijo Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip vyko
procesas, kaip ministras nereagavo adekvačiai, gavęs Antro
operatyvinių tyrimų departamento raštą apie neskaidrius procesus,
pats nesikreipė į prokuratūrą,neinformavo nei komiteto, nei
prezidentės, nei mūsų komitete kokią medžiagą pateikė,
neinformavo visuomenės, jei tada būtų informavęs apie atsitikusius
dalykus, šiandien nebeturėtumėm tokios katastrofiškos situacijos,
kai diskredituojama visa sistema ir pakertamas žmonių pasitikėjimas
ne tik krašto apsauga, bet ir visa valstybės politika“, – sakė
R.Juknevičienė.
Praėjusį antradienį kilo ažiotažas Viešųjų pirkimų
tarnybai (VPT) paskelbus, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne
nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. VPT paskelbė, kad
2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų,
kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus,
duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13
eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis
– už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti
– už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų
dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.
Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst.
eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst.
eurų. Anksčiau su bendrove buvo sudaryta preliminari 1,6 mln. eurų
vertės sutartis dėl lauko virtuvių atsarginių detalių ir
agregatų pirkimo.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė,
jog prokuratūra iš ministerijos nėra gavusi jokių dokumentų dėl
įtartinai didelių virtuvės įrankių kainų, įsigytų per
viešąjį pirkimą.
„Prokuratūra iš Krašto apsaugos ministerijos jokių
dokumentų nėra gavusi. Visa eiga prasidėjo nuo to, kai generalinis
inspektorius atliko tarnybinį patikrinimą. Tai įvyko 2015 metų
vasario 26 dieną. Tą išvadą kitą dieną nusiuntė Karo policijai.
Ne prokuratūrai, kaip bandoma klaidinti. Karo policijai buvo pateikta
visa medžiaga“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė
prokuroras.
Ministras sako, kad generalinės inspekcijos surinkta medžiaga
perduota karo policijai ir toliau keliavo per visas institucijas,
įskaitant prokuratūrą.
„Mes kreipėmės dėl visko, yra medžiaga, kur ir didelės
kainos, ir surašyti tie skaičiai, sudėtos nuotraukos tų įrankių,
ir visą šitą medžiagą atidavėm. Šitą medžiagą Karo policijai
atidavė generalinė inspekcija, ir šita medžiaga keliauja per visas
institucijas. Šitą medžiagą matė kuruojantis prokuroras, perdavė
VPT įvertinti, ir kai kuri VPT paskelbta medžiaga, būtent
fotonuotraukos tų įrankių yra mūsų medžiagos dalis“, –
žurnalistams trečiadienį po komisijos posėdžio sakė J.Olekas.
„Nėra atskirų dviejų medžiagų, yra viena mūsų medžiaga,
su visais tais dalykais, apie kuriuos aš kalbu – kariuomenės
pareigūnai neatliko savo pareigų, kainų užaukštinimas, ir viena
dalis yra apie Materialinių resursų departamento darbo broką, ir
tik pora punktų apie „Nota bene“ galimą sukčiavimą“, –
tvirtino ministras.
Klausiamas, kodėl generalinės inspekcijos medžiagą perdavę
tik Karo policijai, o ne prokuratūrai, ministras aiškino, jog
vadovavosi nustatyta tvarka. „Kiek aš žinau, tokia yra procedūra,
kadangi Karo policijos pareigūnai yra ikiteisminio tyrimo tyrėjai,
ir šitą veiklą prižiūri prokurorai“, – sakė J.Olekas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ministrą apkaltino melu ir
valstybės, kariuomenės kompromitavimu bei paragino trauktis iš
pareigų. Trečiadienį ministras pakartojo atsistatydinti
neketinantis.
