Baro kaimynai Kaune sukilo: griaus ventiliacijos kaminą

Karo kirvį iškasė pačioje Laisvės alėjos širdyje – sankirtoje su S.Daukanto gatve esančiame pastate gyvenanti kauniečių Irenos ir Ričardo Šimukonių šeima bei baro „Republic“ šeimininkai.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) įpareigojo Laisvės alėjos 57-uoju numeriu pažymėtame pastate įsikūrusio baro „Republic“ vadovą Edviną Juškauską išmontuoti neteisėtai įrengtą ventiliacijos kaminą ir kondicionierius.

Dėl neįvykdyto reikalavimo byla atsidūrė Kauno apylinkės teisme, nors užfiksuoti pažeidimai – smulkmena, palyginti su kitais Laisvės alėjoje nutikusiais architektūriniais detektyvais. Reikalaujama išardyti vieną skardinį kaminą ir porą kondicionierių, o skandaluose murdyti stiklinių monstrų šeimininkai gali ramiau atsikvėpti.

Kaunietė I.Šimukonienė neslėpė, kad būtent ji pranešė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vadovybei apie dvejus metus be reikiamų leidimų vykstančius statybos darbus. Šis pastatas, stovintis kitapus Laisvės alėjos priešais garsųjį „Metropolį“, įrašytas į kultūros paveldo sąrašą.

VTPSI ir KPD specialistai išsiaiškino, kad kondicionavimo ir vėdinimo sistemos išties buvo įrengtos nesutvarkius visų formalumų. „Republic“ šeimininkas E.Juškauskas buvo įpareigotas pašalinti neteisėtai atsiradusias konstrukcijas.

Verslininkas nurodymo neįvykdė, todėl inspekcija kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama įpareigoti E.Juškauską pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teismas nusprendė padaryti beveik dviejų mėnesių pertrauką, mat baro „Republic“ teises ginantis advokatas Gilbertas Kinderevičius pareiškė neva verslininkai šiuo metu baigia rengti dokumentus, kurie leistų įteisinti esamas vėdinimo bei kondicionavimo sistemas.

Tuomet esą nekiltų ginčų ir su VTPSI būtų galima pasirašyti taikos sutartį. Inspekcijos atstovai taip pat neatmetė tokios galimybės.

Tuo tarpu I.Šimukonienė suabejojo, ar verslininkams pavyks įteisinti jau naudojamą įrangą, mat reikalingi pastato bendraturčių sutikimai. Moteris tikino niekada tokio sutikimo nepasirašiusi.

Sutuoktiniai įsitikinę, kad baro veikla gyvenamajame name išvis nesuderinama su gyventojų poreikiais. Tiesa, daugiau kaip prieš dešimtmetį jie neprieštaravo, kad pastate įsikurtų picerija, tačiau ji dirbo tik iki 22 valandos, o naktį žmonės esą galėjo ramiai miegoti. Picerija jiems jokių rūpesčių nekėlė, o problemos prasidėjo prieš penkerius metus įsikūrus barui.

I.Šimukonienė piktinosi, kad verslininkai neteisėtai statė ne tik įrangą virš naudojamų patalpų, bet ir sudarkė pastato fasadą iš Laisvės alėjos pusės.

„Keisčiausia, kad niekas nesiima sutramdyti tokių veiksmų, o juk kalbame apie išskirtinę Kauno vietą“, – stebėjosi kaunietė.

R.Šimukonis pridūrė, kad nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė ir greta baro parduotuvę įrengusi siuvimo įmonė „Lelija“ – po fasado atnaujinimo parduotuvė praeiviams esą tapo visiškai nematoma.

I.Šimukonienė tikino ne kartą prašiusi policijos pareigūnų pagalbos dėl bare keliamo triukšmo, tačiau tai mažai gelbsti. „Kaip galima leisti gyvenamajame name siautėti ištisą parą?“ – miesto savivaldybės tarnautojų išduotais leidimais stebėjosi kaunietė.

Šeimos būstą pasiekia ne tik baro lankytojų klegesys, bet ir naktimis prekes atvežančių sunkvežimių, ridenamų alaus statinių garsai. Iš virtuvės sklinda ruošiamo maisto kvapai, iš kiemo – cigarečių dūmų tvaikas.

„Namo kiemą išvis galima vadinti tualetu – sustatyti net keli nuolat šiukšlių pripildyti konteineriai, naktimis jaunuoliai eina atlikti gamtinių reikalų“, – piktinosi R.Šimukonis. Jis spėliojo, kad kiemo užkaboriai gali būti puikia terpe kvaišalų prekybai.

Pasak sutuoktinių, tokių gyvenimo sąlygų neapsikentę jų vaikai nusprendė išsinuomoti atskirą būstą ramesniame miesto rajone.

Baro „Republic“ vadovas E.Juškauskas pripažino, kad kondicionavimo ir vėdinimo sistema buvo įrengta neatlikus visų formalumų. Nors už tai jam teko prisiimti atsakomybę, verslininkas tikino tokį ūkį jau paveldėjęs.

„Baras šias patalpas nuomoja ir naudojamės tuo, ką paliko ankstesni nuomininkai“, – kalbėjo E.Juškauskas.

Namo gyventojų teiginius dėl neva jo nurodymu vykusių darbų E.Juškauskas pavadino smarkiai prasilenkiančiais su tikrove.

„Vyko tik būtini įrangos remonto bei priežiūros darbai, tačiau jokių naujų vamzdžių netiesėme, nieko nestatėme“, – kalbėjo verslininkas. Pasak jo, ši įranga kaip tik saugo aplinkinius gyventojus nuo nemalonių kvapų ir apie 15 metų niekam nekliudė, kol neatskriejo skundas.

E.Juškauskas tikino, kad visi būtini dokumentai vėdinimo ir kondicionavimo sistemai įteisinti jau baigiami tvarkyti, todėl ir ginčą teisme tikimasi baigti taikiai.

Kaimynų teiginius neva tokiam projektui jie nepasirašė sutikimo, baro vadovas pavadino dar vienu prasimanymu, mat toks dokumentas jau pasirašytas prieš daugelį metų. Kitaip esą nebūtų net prasmės imtis dokumentų tvarkymo. „Ko jie siekia? Turbūt nori sunaikinti barą. Laisvės alėja atsigauna, žmonės juda, bendrauja, todėl triukšmo negalime išvengti, tačiau tai yra visiškai normalus reiškinys tokioje miesto vietoje“, – kalbėjo E.Juškauskas.

„Baro šeimininkai kaip tik nori padaryti tai, kas nebuvo iki galo tinkamai sutvarkyta“, – kalbėjo E.Juškausko gynėjas, advokatas G.Kinderevičius. Pasak jo, pagal projektą siūloma kondicionierius uždengti apdailos grotelėmis, kad jie dar mažiau kristų į akis.

Teisininkas taip pat neabejojo, kad visa naudojama įranga bus įteisinta ir ginčą teisme pavyks baigti taikiai.

„Jeigu pasidairytume po kitus Laisvės alėjos kiemus, pamatytume gausybę panašių kondicionierių, ir neaišku, ar visais atvejais jie tinkamai įrengti“, – svarstė G.Kinderevičius.

Sunku spėlioti, kaip elgtųsi neteisėtai įrengtus kondicionierius aptikę kontroliuojančių įstaigų tarnautojai, tačiau itin keistomis aplinkybėmis Laisvės alėjoje iškilusius statinius praeityje laimino net teismai.

„Birutės ir Laimutės“ namu pramintas stiklinis pastatas Laisvės alėjoje liko stovėti, nes Kauno apygardos teismas 2009-aisiais atmetė prokurorų prašymą jį nugriauti.

Gindama viešąjį interesą Kauno apygardos prokuratūra teismo prašė pripažinti negaliojančiais sandorius, susijusius su Laisvės alėjos 35-uoju numeriu pažymėto namo projektavimu ir statyba.

Prašydami taikyti restituciją prokuratūros atstovai reikalavo šį pastatą nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Civilinę bylą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad detaliai planuojant minėto pastato teritoriją įstatymams nebuvo nusižengta. Be to, prokuratūros reikalavimas taikyti restituciją ir nugriauti maždaug 8 mln. eurų vertės pastatą pripažintas nepagrįstu.

Kitoje Laisvės alėjos pusėje nei Kauno apygardos prokuratūra iškilęs stiklinis namas priklausė skandalingai pagarsėjusioms Kauno verslininkėms – bendrovės „Bugvita“ savininkei Birutei Jablonskienei ir jos verslo partnerei Laimai Baranauskienei.

Dėl šio pastato statybos ir žemės sklypo aplink jį formavimo aplinkybių skandalas kilo 2008 metų pavasarį. „Birutės ir Laimutės“ namu praminto pastato statybos peripetijos parklupdė praeityje garsius bei įtakingus politikus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai nustatė, kad, siekdamos itin palankiomis sąlygomis prie šio pastato prijungti 3,58 arų valstybės žemės sklypą, verslininkės galimai davė kyšius.

STT ir prokurorų teigimu, už palankų Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą jos neva sumokėjo 29 tūkst. eurų kyšį. Pasak teisėsaugininkų, tuomečiam Kauno apskrities viršininko pavaduotojui Virginijui Vizbarui skirtus pinigus paėmė šiame korupciniame sandoryje tarpininkavęs buvęs Kauno vicemeras bei tarybos narys Antanas Adolfas Balutis.

Pirmame šio pastato aukšte šiuo metu veikia parduotuvė, kurioje daugiausia prekiaujama kiniškais drabužiais, viršutiniuose įrengti butai.

Kitas skandalas kilo 2011-aisiais, kai tik baigus Laisvės alėjos 90-ojo namo rekonstrukciją apsižiūrėta, kad jo viršuje atsiradęs stiklinis antstatas kelia siaubą architektūros žinovams. Šis pastatas, pramintas Kauno stiklainiu, stovi greta miesto savivaldybės, o jame įsikūręs viešbutis.

Statinio savininkai tik gūžčiojo pečiais ir rodė visus gautus leidimus, tarp jų – ir Kultūros paveldo departamento specialistų patvirtintą projekto suderinimą. Vėliau trims šios įstaigos tarnautojams vis dėlto teko stoti prieš teismą, nors jokių korupcijos apraiškų nepavyko įžvelgti.

Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Kauno apylinkės teismą reikalaudama stiklinį antstatą perstatyti arba nugriauti.

Siųsti griovėjų neprireikė – vadinamojo stiklainio savininkai pasisamdė kitą architektą, kuris parengė projektą, kaip pagražinti viršutinę pastato dalį, kad ji labiau derėtų su aplinka ir primintų aplink esančių tarpukario laikų pastatų stilių.

Centro policijos komisariato viršininkas

„Baras „Republic“ nėra ta naktinių pasilinksminimų vieta, kuri Centro policijos komisariato pareigūnams keltų didelį galvos skausmą, negalima įžvelgti jokio išskirtinumo.

Nuo metų pradžios gauta 19 su juo susijusių pranešimų. Net 8 kartus pareigūnų pagalbos prašyta dėl didelio triukšmo. Pradėta pora ikiteisminių tyrimų, bare prarasti trys telefonai, kartą vyko muštynės, užfiksuotas kūno sužalojimas, vienas klientas nesumokėjo už paslaugas, pavogtas vienas megztinis.

Dauguma miesto centre veikiančių barų ir naktinių klubų įsikūrę gyvenamuosiuose namuose, todėl jų gyventojai dažniausiai ir reiškia nepasitenkinimą dėl keliamo triukšmo.

Galbūt šiuo atveju pagelbėtų tikslesnis triukšmo reglamentavimas – gyventojai, barų šeimininkai ir įvairios kontroliuojančios institucijos tuomet aiškiau žinotų teises ir pareigas.“

VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėja

„Baro „Republic“ šeimininkams buvo nurodyta neteisėtų statybų padarinius pašalinti, tačiau net pratęsus terminą iki šių metų sausio 26 dienos, nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl inspekcija kreipėsi į teismą.

Jeigu Kauno savivaldybė išduos statybos leidimus ir jie atitiks visus reikalavimus, bus laikoma, kad padariniai pašalinti – tokią galimybę numato įstatymas.

Panašūs atvejai Kauno centre ir senamiestyje nėra reti ar išskirtiniai, o pastaraisiais metais pažeidimų netgi daugėja. Daugiausia tai gali būti susiję su teisės aktų pakeitimais, kurie tiksliau detalizuoja atliekamus darbus.

Daugiausia pažeidimų nustatoma baruose, kavinėse, prekybos įstaigose, kurios nesilaiko numatytų reikalavimų tvirtindamos įvairią įrangą ar konstrukcijas.“