Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) baksnoja į Krašto apsaugos ministeriją ir jos vadovą Juozą Oleką, pastarasis atsakomybę verčia Lietuvos kariuomenės vadovybei, o ši tvirtina, kad kreipėsi į prokurorus dėl įtartinų sandorių, bet prokuratūra tyrimą buvo nutraukusi.
Skandalui įsisiūbavus, socialdemokratai trečiadienį panoro į Seimą išsikviesti pasiaiškinti generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, tačiau šis neatvyko motyvuodamas, kad negali viešinti vykstančio ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Ketvirtadienio popietę Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame rašo, kad prokurorams skirta kritika yra nepagrįsta.
„Pastarosiomis dienomis ne kartą viešai buvo teigiama, jog kariuomenės „auksinių šaukštų“ pirkimo istorijoje prokurorai neatliko savo pareigų, neva netyrė, neva nesidomėjo ir tik po skandalo neva atnaujino.
Tuose teiginiuose daug netiesos, bet ji noriai kartojama. Vakar (trečiadienį – red.) taip pat buvo išplatintas vienas infografikas, kuriame aptikome labai daug, mūsų vertinimu, rimtų netikslumų. Tikime, kad jie atsirado ne iš piktos valios, bet nenorėdami, kad žmonės būtų klaidinami, pateikiame ir savo variantą ir dar kartą primename chronologinę įvykių seką“, – rašoma pranešime.
Jame ir pateikiama visa įvykių chronologija:
2015-03-09 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 182 str. „Sukčiavimas“ 1 d.
Tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius.
Šiame ikiteisminiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.
2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras M. Januškevičius priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti, vadovaudamasis tuo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.
Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“ numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes. Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas.
Prokuroro vertinimu, iš pateiktos 2014-10-08 prekių pirkimo ir pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas ir prekes pateikusi bendrovė susitarė ne tik dėl įsipareigojimų viena kitai, bet ir dėl sutarties kainos, prekių kokybės, prekių tiekimo terminų, šalių atsakomybės sąlygų ir iš sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, todėl manant, kad sandoris įgyvendinamas netinkamai ir iš to kylantys ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu kilo abejonės dėl to, ar 2014 metais perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras, sudarydama prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir ją vykdydama laikėsi LR viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų viešojo prikimo procedūros atitikimo teisės aktams.
2016-06-21 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundas ir prašymas dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
2016-07-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris priėmė nutarimą atmesti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundą ir paliko galioti prokuroro M. Januškevičius nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis aukštesnio prokuroro nutarimas vėliau buvo apskųstas nustatyta tvarka ir dabar nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme.
2016-08-16 Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atsakant į prokuroro M. Januškevičiaus raštą, buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo išvada, su raštu, kuriame nurodoma, jog atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galimai įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.
2016-08-23 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius šią iš VPT gautą vertinimo išvadą bei VPT raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Iki šios dienos joks sprendimas nebuvo priimtas.
2016-08-30 generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimu, Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai persiųsta medžiaga perduota Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui įvertinimui ir proceso sprendimui priimti.
2016-08-30 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
