„Susidariau įspūdį, kad Krašto apsaugos ministerija nesuvaldo lėšų srautų. Neturi skaidraus ir aiškaus mechanizmo, kaip panaudojamos tos lėšos. Reikia jiems susiimti ir susitvarkyti. Gal šis šaukštų ir samčių pirkimas jiems bus pamoka.
Kiekvienas gatvėje sutiktas žmogus gali nueiti į parduotuvę. Jis įsivaizduoja, už kiek gali nusipirkti pjaustymo lentą ar šakutę. Kiti dalykai, apie kuriuos mes signalizuojame, taip pat verti dėmesio“, – išskirtiniame interviu portalui lrytas.lt trečiadienį sakė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė.
Patalynė kariuomenei – dvigubai brangiau?
Direktorė, reaguodama į aplinkinių pastabas, kad 2014 metų virtuvės įrankių pirkimas Lietuvos kariuomenei jau yra senas reikalas, ragina pakalbėti apie 2016 metus ir tarnybos inicijuotus tyrimus dėl palapinių bei kastuvėlių pirkimo.
„Dabar gavome pretenziją ir dėl kariuomenės antklodžių pirkimo. Darysime sprendimą, ar vertinti tą pirkimą, ar ne. Pretenzija skamba taip, kad kariuomenė pirko antklodes. Antklodžių specifikacijoje buvo sąlyga – 65 proc. vilnos, o 35 proc. – sintetinio audinio.
Pirmąją vietą laimėjusi ir mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė pakeitė antklodes, kurias Lietuvos kariuomenė nuvežė ekspertizei.
Paaiškėjo, kad antklodžių sudėtis nevisiškai atitinka. Vilnos tėra 64,6 proc. ir truputį daugiau sintetikos. Tada jie atmetė šį pasiūlymą. Ketina ar pasirašė sutartį su antrojoje vietoje ir dvigubai didesnę kainą pasiūliusia „Nota bene“, – teigė tarnybos vadovė.
Pirmosios bendrovės pasiūlymas buvo 66 tūkst. eurų, o antrosios („Nota bene“. – Red. pastaba) – 122 tūkst. eurų.
Tarnyba šiuo metu aiškinasi detales ir ketina pradėti išsamų šio pirkinio vertinimą. „Dabar esame užklausę perkančiosios organizacijos, šiuo atveju Lietuvos kariuomenės, kokius veiksmus jie darė“, – sakė direktorė.
Neskaidė pirkimo į dalis
- Kada ir kieno iniciatyva Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl virtuvės įrangos Lietuvos kariuomenei? – portalas lrytas.lt paklausė tarnybos direktorės D.Vilytės.
– Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 metų birželio mėnesį gavo Vilniaus miesto prokuratūros kreipimąsi su prašymu atlikti šio pirkimo vertinimą Viešųjų pirkimų įstatymo kontekste. Pradėjome birželio mėnesį, baigėme rugpjūčio 12 dieną ir nusiuntėme Prokuratūrai savo atsakymą, kokias pastabas ir įžvalgas radome.
Detalių apie prokuratūros pradėtus ir nutrauktus tyrimus nežinau. Mes žinome tik iš laiško, kuriuo kreipėsi prokuratūra, kad 2015 metų kovo mėnesį pradėtas tyrimas buvo nutrauktas 2016 metais. Matyt, jis vėl buvo atnaujintas, tačiau kieno iniciatyva, aš negaliu komentuoti. Kiek kartų tyrimas buvo nutrauktas ir atnaujintas, reikėtų klausti prokuratūros.
- Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas teigė, kad iš 2014 m. spalį sudarytos pirkimo sutarties dėl įvairios virtuvės įrangos įsigijimo už apie 173 tūkst. eurų įtarimą sukėlė tik virtuvės įrankiai, kainavę 4 300 eurų. Ar tai tiesa?
– Pirkimas, kurį mes vertinome, ir pradėtas minėtu laikotarpiu, jo vertė buvo 724 tūkst. eurų. Pasiūlymas, kurį teikė uždaroji akcinė bendrovė „Nota bene“, vienintelė dalyvavusi pirkimo konkurse, buvo 1,6 mln eurų. Kadangi jis buvo neskaidytas į dalis, buvo tokia vertė ir pasiūlymas. Pirmas nustatytas pažeidimas, kad neskaidė, antras – kad gautas pasiūlymas gerokai viršijo planuotą vertę. Jie vis tiek pasirašė sutartį. Tada traukinys nuvažiavo.
Visus tuos dalykus jie patys matė. Jie juos fiksavo ir visa tai yra pradėtuose tyrimuose ir ikiteisminio tyrimo išvadose. Visos įžvalgos jau buvo pastebėtos 2015-aisiais, o gal ir 2014 metais. 2015 metais sugulė į raštus ir visą tą traukinį jau buvo galima sustabdyti tada.
- Ar jūsų tarnyba užfiksavo, kokia suma už virtuvės įrankius buvo permokėta?
– Laurų, kuriuos nustatė pati Lietuvos kariuomenė šito pažeidimo tyrimo metu, mes neprisiimame. Jie nagrinėjo pasiūlytų prekių kainas ir rinkos kainą. Ta medžiaga net yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
Mūsų tarnyba daugiau žiūri pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Vertindami pasisakome dėl viršytos pirkimų vertės ir neracionaliai naudotų pirkti skirtų pinigų. Dėl to, kad perkančioji organizacija neskaidė pirkimo į dalis, o pačias kainas nustatė pati kariuomenė.
- Kuri grandis pastebėjo, kad kainos yra neadekvačios – Lietuvos kariuomenė ar Krašto apsaugos ministerija?
– Pateiktoje tyrimo medžiagoje mes neturime įvardytų asmenų, kurie pamatė. Aš manau, kad žmonės, kurie gavo pasiūlymus, komisijos nariai matė tas kainas ir jiems kilo klausimų. Iš tyrimo medžiagos matome, kad buvo kreiptasi dėl per didelės kainos ir buvo klausiama: „Ką darome? Nes aiškiai viršijama pirkimo vertė.“ Tada kažkas priėmė sprendimą didinti pirkimo vertę.
Kažkas nusprendė, kad pirkimo pasiūlymas yra tinkamas. VPT užduotis nėra gaudyti kiekvieną, kas priėmė tuos sprendimus. Mūsų tikslas – nustatyti yra ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai.
- Jūs tarnyba Lietuvos kariuomenei rekomendavo sutartis nutraukti. Kada tai buvo padaryta?
– Jiems išsiuntėme išvadas dėl palapinių ir įrankių vertinimo rugpjūčio 29 dieną. Jie turi mums atsakyti per dešimt dienų.
„Nota bene“ laimėjo daugiau nei pusę konkursų
- Kariuomenės pirkiniuose dominuoja bendrovė „Nota bene“. Ar gali būti, kad konkretūs žmonės ministerijoje ar kariuomenėje proteguoja tam tikras įmones?
– Išvadas norėtųsi daryti ne iš vieno atvejo ar pirkimo. Nuo 2003 metų pasirašyta 33 mln eurų vertės sutarčių. Ne visos išpirktos, kai kurios sutartys yra preliminarios. Iš 168 paskelbtų konkursų laimėti 85. Tai daugiau kaip 50 procentų. Tokia statistika. Šitai bendrovei Lietuvos kariuomenėje sekasi. Dažnai jie būna vieninteliai tiekėjai.
- Ar yra galimybė nesąžiningas bendroves pašalinti iš viešųjų pirkimų?
– Žinoma, yra. Reikia padaryti namų darbus perkančiajai organizacijai, tai yra Lietuvos kariuomenei. Pasižiūrėti, kiek yra potencialių tiekėjų vienoje reikalingų prekių grupėje. Kainas galima lengvai pasižiūrėti. Sudėtingiau yra su įranga.
Šio atvejo viešinimas, kaip ir minėjo Lietuvos kariuomenės atstovas, bus gera pamoka. Aš noriu, kad jie išmoktų, susiimtų ir truputį daugiau lėšų skirtų pačiam planavimui – kiek skiria pirkimui, ar tai adekvačios sumos. Gerai, kai didinamas finansavimas, bet kartu su juo didinama ir atsakomybė už tai, kaip lėšos panaudotos. Norėtųsi, kad jie skirtų laiko lėšoms planuoti, rinkos analizei ir pagrindiniam kriterijui – kuo daugiau tiekėjų dalyvaus konkurse, tuo gausime konkurencingesnę kainą.
- Ne paslaptis, kad kai kurie verslininkai sako nė nelendą į viešuosius pirkimus dėl užsitęsiančių biurokratinių procedūrų ir dėl neskaidrumo. Kaip galima tai sutvarkyti?
– Lietuvos kariuomenė įrankių pirkimą turėjo suskaldyti į dalis, nes atsarginių dalių pirkimas buvo susietas su virtuvėmis, kurias turi kariuomenė. Atsargines dalis reikia pirkti iš specifinės firmos, kad jos sutaptų. Čia viskas gerai. Tačiau tuos dalykus, kurių sutapimas buvo nereikalingas, jie galėjo pirkti iš kitų tiekėjų. Jie turėjo suskaldyti, kad įrankius, puodus, šaukštus, samčius pirktų atskirai. Tada būtų atėję dešimt tiekėjų.
Viešieji pirkimai yra ilgas procesas ne tik Lietuvoje. Tokia pinigų kaina. Yra verslininkų, kurie sąmoningai apsisprendę nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Motyvai labai įvairūs: ilga, biurokratiška procedūra, galima korupcija. Yra tokių, kurių pajamos yra vien iš viešojo sektoriaus viešųjų pirkimų.
- Ar „Nota bene“ yra tokia įmonė?
– „Nota bene“ vadovas viename interviu pasakė, kad jo pajamos iš viešųjų pirkimų yra 30 proc. VPT netikrino tos informacijos.
Smulkmenose paskęsta esmė
- Dažnai viešieji pirkimai veikia ydingai. Kaip manote, ar tai nėra valstybės įmonių poreikių užtikrinimo stabdys? Ar nereikėtų keisti sistemos?
– Kalbant apie įrankių pirkimo atvejį, tai Viešųjų pirkimų įstatymas tikrai nebuvo kliūtis užkardyti tuos brangių šaukštų tiekėjus, tačiau jie to nepadarė. Viešųjų pirkimų įstatymas yra sudėtingas. Procedūros mažoms nepatyrusioms įmonėms, kaip mokykloms, darželiams, yra iššūkis.
Norėtųsi supaprastinti tas procedūras, ypač mažos vertės pirkimų atvejais. Mūsų Viešųjų pirkimų įstatymas yra labai detalus, ir kartais tuose smulkmenose paskęsta esmė. Visi užsisuka tuose biurokratiniuose žaidimuose ir nemato, kiek kainuoja šaukštai ir šakutės.
- Kodėl visas tyrimas dėl kariuomenės įrankių užsitęsė net dvejus metus? Gal paskendo smulkmenose?
– Man keista ir nesuprantama, kodėl politikas (Juozas Olekas. – Red. pastaba) taip elgėsi. Juk jis galėjo pelnyti sau labai daug kreditų užkardydamas tokius korupcinius reiškinius. Jo siekiamybė – sutvarkyti savo valdomą teritoriją ir ją išvalyti nuo visų galimų korupcijos paraiškų. Pusantrų metų minkosi su pradėtais ir nutrauktais tyrimais, užuot pasakę visuomenei ir žiniasklaidai: „Radom, blogai, gėda!“ Galėjo J.Olekas tai pasakyti, bet nežinau, kodėl tylėjo.
Atlikę vertinimus ir tikrinimus, jei teisėsaugos institucijos mūsų neįpareigoja neatskleisti informacijos, mes visas išvadas dedame į interneto svetainę ir didesnę dalį siunčiame pranešimais spaudai.
- Tiksliai pasakykite, kokie pažeidimai buvo padaryti?
– Pažeidimai gana rimti. Mes parašėme Prokuratūrai laišką rugpjūčio 12 dieną. Atsakymo negavome. Atsižvelgdami į tyrimo rimtumą, inicijavome, kad būtų pradėtas tyrimas.
- Generalinė prokuratūra antradienį atnaujino tyrimą.
– Džiugu, tai viešumo pergalė!
- Ar jūsų tarnyba visuomet bendradarbiauja su Prokuratūra?
– Mes gauname prašymų įvertinti, tam tikrais atvejais jie nesikreipia į mus. Prasideda bylos, teismo procesai, ir teismas prašo pateikti ekspertų vertinimą. Taip pat ir Prokuratūra.
- Ar jums nekeista, kad daugiau nei metus prokurorai tyrė, aiškinosi ir nesikreipė į jūsų tarnybą?
– Keista. Daug klaustukų, kodėl taip atsitiko. Kodėl jie pas mus atėjo tik birželio mėnesį ir net ne pati perkančioji organizacija. Kelis kartus buvome susitikę ir su Krašto apsaugos ministerija, kalbėdavomės. Bet apie šitą atvejį ir turimą bėdą jie net neužsiminė.
