„Pateik informaciją, gauk atlygį“, – tokie žodžiai, raginantys pranešti apie daromus finansinius nusikaltimus, mirga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) interneto puslapyje.
Kretingos rajone, netoli Palangos, žinomą HBH pramogų kompleksą valdančios bendrovės „Žibosa“ tuometė direktorė Dalia Aušrienė taip ir padarė – pranešė apie machinacijas. Ir atsidūrė teisiamųjų suole.
„Toks mano gautas atlygis“, – karčiai šyptelėjo dabar užsienyje gyvenanti ir dirbanti 55-erių moteris.
Nuslėpta didžiulė suma
Baigiantis vasarai paskubomis užbaigta HBH pramogų komplekse slėptų mokesčių byla jau atsidūrė teisme.
Nustatyta, kad beveik ketvirtadalis viešojo maitinimo įmonėje gaunamų pajamų nebuvo įmušama į kasą, šie pinigai nebuvo įtraukiami į apskaitą.
Mat komplekso restoranuose nebuvo galima atsiskaityti banko kortelėmis ir iš klientų buvo priimami tik grynieji pinigai.
Nuo 2014 metų pradžios iki tų pačių metų spalio kompleksą valdanti bendrovė „Žibosa“ nuslėpė beveik 1,2 mln. eurų gautų pajamų.
Per 300 darbuotojų dalį atlyginimo gaudavo vokeliuose, todėl per šį laikotarpį valstybei nebuvo sumokėta 108 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir apie 260 tūkst. eurų įmokų „Sodrai“.
Iš viso valstybei nesumokėtų mokesčių suma siekia apie 573 tūkst. eurų.
Bet beveik dvejus metus trukęs ikiteisminis tyrimas baigėsi gana netikėtai.
Į teismą siunčiamoms moterims pripažinus savo kaltę, o bendrovei geranoriškai valstybei jau grąžinus 525 tūkst. eurų, 56-erių R.Matulevičienei panaikinti įtarimai svetimo turto iššvaistymu.
Tiesa, ši verslininkė kalbėti apie bylą su „Lietuvos rytu“ nepanoro.
Negavo liudytojos statuso
Kartu su kitais trimis kaltinamaisiais į teisiamųjų suolą pasiųsta ne tik nusikalstamos veiklos organizatore pripažinta R.Matulevičienė, bet ir pareigūnų tirto laikotarpio metu „Žibosos“ direktore dirbusi D.Aušrienė.
Būtent ši moteris apie pramogų komplekse daromus nusikaltimus pranešė FNTT ir jos padedami pareigūnai du mėnesius rinko įrodymus. Jos pateiktos informacijos dėka buvo pradėta valstybei per pusę milijono eurų grąžinusi byla.
Tačiau D.Aušrienė nesulaukė liudytojos statuso. Tyrimą kontroliavęs prokuroras nesutiko jos atžvilgiu nutraukti bylos ir pagal laidavimą.
Bendravusiai su tyrėjais buvusiai direktorei susidarė įspūdis, kad visą kaltę dėl bendrovėje vykdytos apgaulingos buhalterinės apskaitos norima suversti jai.
Šiuo metu Šveicarijoje gyvenanti ir dirbanti D.Aušrienė teigė, kad užtrukus teismo procesui ir ilgam priverstinai grįžus į Lietuvą ji bus atleista iš darbo ir liks be pajamų.
Vadovės postas – staigmena
Teismo dabar laukianti D.Aušrienė sutiko pasikalbėti su „Lietuvos rytu“.
– Kaip pasiryžote kreiptis į FNTT?
– Iš pradžių reikėtų prisiminti, kaip tapau direktore. Iki tol ja buvo įmonės savininkė R.Matulevičienė. Aš buvau jos pavaduotoja.
Prieš trejus metus rugpjūtį vieno įmonės susirinkimo metu Rada visiems pranešė, kad aš paskirta direktore.
Tiesa sakant, man tai buvo didelė staigmena, nes prieš tai apie šį paskyrimą su manimi nebuvo kalbėta.
Po susirinkimo Radai pasakiau, kad nesutinku, nes nenoriu prisiimti tokios atsakomybės.
Tačiau savininkė man pasakė, kad kito kelio nėra. Jei nenori – eik lauk.
Nebuvo jokių dokumentų ar bendrovės turto perdavimo. Per visą laiką net su tariamai mano vadovaujamos bendrovės įstatais susipažinti nebuvo leista.
Netrukus supratau, kad buvau reikalinga tik pasirašinėti finansinius dokumentus ir sutartis, o sprendimus priimdavo R.Matulevičienė su savo sugyventiniu Andriumi Bubliu.
Tuo metu jų sukurta bendrovė iš europinių lėšų netoli HBH statė teniso aikštynus, žaidimų aikšteles, tačiau didžioji dalis statybų išlaidų buvo apmokamos ir atsiskaitymas už prekes vykdavo per „Žibosą“.
Kai kartą A.Bublio paprašiau leisti susipažinti su man pasirašyti atnešamomis sutartimis, buvo atšauta, kad tai ne mano reikalas.
Įtariau, kad nuslepiamas pajamas ir vokeliuose mokamus atlyginimus fiksuojanti įmonės juodoji buhalterija, kurią tvarkė buhalterė, yra tik gėlytės. O aš, kaip bendrovės direktorė, savo parašu tvirtindavau visą įmonės apskaitą.
Supratau, kad šitaip dirbdama vis giliau klimpstu į liūną, todėl 2014 metų vasaros pabaigoje nutariau gelbėtis apie viską pranešdama FNTT.
Atskleidė sukčiavimo schemą
– Kaip reagavo jus išklausę pareigūnai?
– Gana abejingai. Atrodė, kad jie kasdien sulaukia po keletą tokių pranešimų.
Iš pradžių net susidarė įspūdis, kad jie manimi nepatikėjo.
Kaip įrodymą turėjau pasiėmusi ir dalį ankstesnių metų įmonės juodosios buhalterijos, tačiau jokių dokumentų tyrėjai manęs neprašė.
– Ką jūs papasakojote tyrėjams?
– Atskleidžiau visą pajamų slėpimo schemą. Man pasirodė, kad jiems buvo netikėtas vagystės iš valstybės mastas.
Reali „Žibosos“ apyvarta tuomet buvo didžiulė, per metus siekė gerokai daugiau nei 10 mln. litų (per 3 mln. eurų). O į kasą pagal poreikį buvo mušama 50 ar 70 proc. klientų sumokėtų pinigų.
– Kaip suprasti „pagal poreikį“?
– Daugiau lėšų būdavo apskaitoma, kai bendrovei prireikdavo oficialių lėšų, pavyzdžiui, tiekėjui atvežus prekes.
Tiems, su kuriais būdavo galima atsiskaityti grynaisiais, duodavo nuslėptus pinigus.
Tačiau kai didesnę sumą reikėdavo sumokėti oficialiai, buhalterė komplekso restoranų barmenėms duodavo nurodymą, kiek tą dieną reikia mušti į kasą.
Barmenės iš padavėjų grynaisiais surinkdavo ir 30, 50 tūkst. litų.
Vėliau visi pinigai būdavo perduodami R.Matulevičienei. Per metus susidarydavo milijonai.
Ypač lengva buvo paslėpti pajamas per kitą įmonę „Juozo alus“.
Oficialiai iš jos „Žibosa“ pirkdavo kelias statines alaus ar giros, o iš tiesų būdavo atridenama kelis kartus daugiau.
– Kam būdavo naudojami nuo valstybės nuslėpti pinigai?
– Spėju, kad nemaža dalis – nefiksuotoms algoms mokėti. Nors ir buvau direktorė, dalį atlyginimo irgi taip gaudavau.
Darbuotojai oficialiai gaudavo minimalią algą.
Kiek jie gaudavo iš tiesų, man nebuvo žinoma.
Visiems algų dydžius nustatydavo pati R.Matulevičienė. Vasarą nemažai žmonių apskritai dirba neoficialiai.
Keisti tyrėjų manevrai
– Kiek kartų jūs bendravote su FNTT tyrėjais?
– Iki garsiųjų kratų 2014 metų rugsėjo pabaigoje buvome susitikę kelis kartus. Pradėjus ikiteisminį tyrimą apie porą mėnesių kompleksą stebėjo operatyvininkai.
Manęs buvo prašoma papasakoti, kur laikomi bendrovės dokumentai, kokie atsarginiai išėjimai iš pastato, kokiose vietose geriausia stebėti.
Po kratų FNTT visuomenei pranešė, kad pagal rastus dokumentus bus tiriama dvejų pastarųjų metų bendrovės veikla.
Tačiau vėliau man buvo pasakyta, kad tirs tik 9 mėnesių veiklą – nuo 2014 metų pradžios iki spalio.
– Kuo tai paaiškino tyrėjai?
– Man buvo pasakyta, kad lendant giliau būtų pernelyg didelė bylos apimtis.
Tuomet aš dar nesuvokiau, kad kažkodėl buvo pasirinktas tik tas laikotarpis, per kurį bendrovei vadovavau aš.
Apskritai FNTT pareigūnai tyrė tik primityvų mokesčių slėpimą. Kaip R.Matulevičienė naudojo europinius pinigus, tyrėjų nedomino.
Po to metus manęs į apklausas nekvietė. Man buvo pranešta, kad išsikvies, kai reikės.
– Kada supratote, kad pranešdama apie „Žibosoje“ vykstančias machinacijas pati užsinėrėte kilpą?
– Iš pradžių man buvo aiškinama, kad teisme aš duosiu parodymus kaip liudytoja.
Tyrėjo bendravimas su manimi pasikeitė jau po kelių mėnesių, pernai vasarį, kai netikėtai man buvo pareikšti įtarimai.
Buvo pasakyta, kad kitaip negalima, nes vis dėlto aš buvau įmonės vadovė.
Su kaltinimais nesutikau, nes visi mano, kaip direktorės, veiksmai buvo atlikti prieš mano valią, iš tiesų nesuvokiant, kas vyksta įmonėje.
Iš tiesų savo parašu patvirtindavau suklastotą buhalterinę apskaitą, tačiau pasirinkimo neturėjau.
Net man pateiktuose įtarimuose parašyta, kad bendrovei faktiškai vadovavo R.Matulevičienė.
Tyrėjas žadėjo išskirti mano bylą ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. Tačiau prieš tai privalėjau prisipažinti.
Gegužę patikslintus įtarimus pripažinau, bet vėliau gavau prokuroro nutarimą, kad laidavimas nebus taikomas.
Prokuroras parašė, kad tokioje sudėtingoje byloje mano veiklos į atskirą bylą išskirti nepavyks, ir priekaištavo, jog mano prisipažinimas esąs pavėluotas.
Įstrigo, kad mano apklausos metu FNTT tyrėjai tarpusavyje įmonės savininkę vadino ne pavarde arba įtariamąja, o familiariai, Rada: Rada taip sakė, Rada šitaip padarė.
Tuomet supratau, kad byloje viskas jau yra apvirtę aukštyn kojomis. Ne veltui dingo R.Matulevičienei buvę įtarimai svetimo turto pasisavinimu.
FNTT pasitenkino jos aiškinimais, kad nuo valstybės nuslėpti mokesčiai buvo naudojami įmonės veiklai. Jai esą iš to nieko nekliuvę, nors tyrėjams turėjo būti žinoma apie plačiai jos leidžiamus pinigus ir artimųjų vardu superkamus turtus.
Rados sūnus Lietuvoje likusiam mano sūnui grasino ir gyrėsi, kad jie viską žino, kaip vyksta byla.
– Iš ko jūs sprendžiate, kad virtote pagrindine kaltinamąja?
– Aš pamačiau, kad mano parodymai tyrėjams ėmė trukdyti. Dėl to taip paskubomis ir byla nukeliavo į teismą.
Man jos net pavartyti neteko.
– Kaip tai įmanoma?
– Būnant Šveicarijoje liepos pabaigoje, penktadienį, gavau tyrėjo pranešimą, kad tyrimas yra baigtas ir aš iki antradienio esu kviečiama susipažinti su byla, o iki kito penktadienio turėčiau pateikti prašymus ir pageidavimus.
Ką reiškia pasiūlymas per keturias dienas, iš kurių dvi yra savaitgalio dienos, susipažinti su 28 bylos tomais?
Staiga pasitraukti iš darbo ir skubiai atvykti į Lietuvą negaliu. Mano advokatas tuo metu atostogavo ir taip pat negalėjo atvykti į FNTT.
Ketvirtadienį paprašiau nukopijuoti ir atsiųsti bylos medžiagą, bet man buvo pasakyta, kad tai neįmanoma, nes supakuota byla jau yra iškeliavusi į prokuratūrą.
Buvau paguosta, kad susipažinti su byla galėsiu prašyti teisme.
