52,7 procento – tik tiek iš visų kadenciją baigiančiame Seime registruotų teisės aktų priimami ir įsigalioja. Šis rodiklis vos trupiniu didesnis nei praėjusios kadencijos Seimo (51,6 proc.) – tuomet jis buvo žemiausias per atkurtos nepriklausomybės metus.
Tačiau tiek buvęs, tiek dabartinis Seimas teisės aktų išleidžia itin daug.
Politologai tai sieja ir su neįgyvendintomis, bet vis labiau reikalingomis reformomis, ir su valdančiųjų koalicijų pakrikimu.
Rekordai ir antirekordai
Pasirodo, per aštuonias iki šiol surengtas sesijas dabartiniai parlamentarai priėmė beveik 2 tūkst. įstatymų ir šiek tiek viršijo savo pirmtakų dešiniųjų rekordą.
Šios kadencijos Seimo darbo rodikliai yra istoriniai ir kitu aspektu. Jis į posėdžius rinkosi rečiausiai iš visų kadencijų parlamentų – 371 kartą. Taigi per vieną posėdį buvo priimama vidutiniškai po 7 teisės aktus.
Tokią analizę pateikė parlamento kanceliarija.
Sukasi dažniau, bet tuščiau
2008–2012 ir 2012–2018 metų kadencijų Seimuose buvo įregistruota atitinkamai daugiau kaip 4,8 tūkst. ir 4,6 tūkst. įvairių projektų, bet galutinai palaiminta tik kiek daugiau nei pusė.
Per pirmąsias dvi atkurto parlamento kadencijas praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį registruotų teisės aktų buvo maždaug perpus mažiau, o vėliau jų vis daugėjo.
Vis dėlto ankstesnių tautos išrinktųjų darbas, regis, buvo kokybiškesnis ir vaisingesnis.
Štai per pirmąsias tris kadencijas buvo priimta nuo 75 iki 70 proc. pateiktų projektų, o 2004–2008 metais šis skaičius smuko iki 61 procento.
Svarūs Vyriausybės projektai
Seime leidžiant įstatymus, kaip ir praėjusią kadenciją, dominuoja Vyriausybė, o parlamentarams tenka trečiojo brolio vaidmuo. Ministrų kabinetas pateikė maždaug du trečdalius visų priimtų įstatymų, o Seimo nariai – mažiau nei trečdalį.
Tačiau skaičiuojant ne tik įstatymų, bet ir įvairių kitų teisės aktų projektus matyti, kad parlamentarai aktyvesni – jie pateikė net 3 tūkst. projektų iš 4,6 tūkstančio.
Aktyviausi – „darbiečiai“
Kepdami projektus aktyviausi buvo trys valdančiosios Darbo partijos atstovai Vytautas Gapšys, Kęstutis Daukšys ir Dangutė Mikutienė, pateikę jų atitinkamai 223, 180 ir 168. Seimas palaimino 111 V.Gapšio pasiūlytų dokumentų, o K.Daukšys ir D.Mikutienė galėjo pasidžiaugti atitinkamai tik 41 ir 42 procedūriškai vaisingais žingsniais.
Mažiausiai projektų įregistravo liberalas Arminas Lydeka, į Seimą atėjęs kadencijos viduryje, konservatorius Emanuelis Zingeris ir ne visus ketverius metus dirbęs „tvarkietis“ Rimas Ručys – atitinkamai 20, 19 ir 18.
Ankstesni – nepaklusnesni
O kokie Seimo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės santykiai?
Šalies vadovė jau vetavo 23 šios kadencijos parlamento priimtus įstatymus.
Įdomu, kad per tą patį praėjusios kadencijos Seimo veiklos laikotarpį, kai valdančiojoje daugumoje buvo D.Grybauskaitės politiniai sąjungininkai dešinieji, ji vetavo 16 teisės aktų daugiau.
2008–2012 metais dirbę parlamentarai nepritarė trečdaliui prezidentės veto, o dabartiniai Seimo nariai – ketvirtadaliui.
Iš pirmų lūpų
Vincentas Vobolevičius
Politologas
„Laikai, kai reikėjo priiminėti daugmaž visiems aiškius sprendimus, susijusius, pavyzdžiui, su šalies stojimu į Europos Sąjungą ir NATO, jau praėjo, dabar vyksta pozicinis įvairių ideologinių, vertybinių stovyklų, politinių interesų karas. Todėl dažnu atveju tai baigiasi projektų paskandinimu salėje arba jų palaidojimu Seimo stalčiuose ir perkėlimu į kitą kadenciją.
Bet demokratijai būna savaip naudingos ir pačios diskusijos.
Normalu ir tai, kad projektų bei įstatymų daugėja, – juk vis dar reikia neatidėliotinų reformų.
Kita vertus, gali būti, kad nemažai projektų, kuriuos teikia įvairios interesų grupės, būna numarinami išsigandus specialiųjų tarnybų dėmesio. Jis pastaruoju metu ypač padidėjęs.
Tam, kad priimama procentiškai nedaug įstatymų, įtakos turi ir tai, jog nors pastarųjų kadencijų valdančiosios koalicijos lyg ir stabilios, bet jų nariai tarpusavyje sutaria sunkiai. Darbo kodeksas – naujausias ir ryškiausias pavyzdys.“
