Pastarosiomis dienomis pinigų kaulytojai tarsi skėriai apniko V.Kudirkos aikštę ir viešbučio “Novotel“ prieigas, kur būna daug užsienio turistų.
Išėjusius iš viešbučio sostinės svečius trečiadienio rytą pasitiko valkatos, labai panašūs į legendinius rusų rašytojų I.Ilfo ir J.Petrovo satyrinio romano „Aukso veršis“ personažus: Panikovskį ir Šurą Balaganovą. Pagal romano siužetą, Panikovskis apsimetė esąs aklas bandydamas nugvelbti piniginę iš pogrindinio sovietų milijonieriaus Koreikos.
Priminė romano veikėjus
Tiedu asocialai buvo tokie panašūs į „Aukso veršio“ ekranizacijoje vaidinusius aktorius, kad iš pirmo žvilgsnio atrodė, jok rusų kinematografininkai Gedimino prospekte kuria sovietmečio kultinės satyros naują kino versiją.
Bet viskas vyko iš tikrųjų. Prie praeivio, atsidūrusio kaulytojų stebėjimo zonoje, priėjo lazdele grindinį baksnojantis, tamsius akinius užsidėjęs Panikovskis ir darkyta lietuvių kalba gailiai paprašė: „Ponas, ar galite paaukoti aklam žmogui 20 centų?“
Greta prisistatęs Šura beviltiškai bandė nutaisyti kančios iškreiptą veidą, tačiau jis buvo pernelyg riebus, išpurtęs.
Ponas padėjo ant delno „aklajam“ 5 centus, kurie turbūt turėjo magišką galią, nes anas tučtuojau praregėjo ir pasipiktinęs sušuko: „Bet čia gi tik 5 centai, ponas gal sąžinės neturite?“
Ponui vis dėlto prabudo sąžinė ir jis atsidusęs sukrapštė 50 centų. „Aklojo“ akys nušvito net pro tamsius akinius ir su draugužiu jis nuėjo prie suoliuko, esančio prie pat viešbučio. Čia sėdėjo trečias gyvenimo nesuprastas likimo draugas – pamatęs grobį, 50 centų, garsiai suriko išgąsdindamas iš viešbučio išėjusius turistus: „Ach... možna, varom dar prie Kudirkos!“
Puotauja šalia Vyriausybės
Vilniečiai pastebėjo, jog kol kas apytuštį Gedimino prospektą valkatos tiesiog okupavo – ypač mėgstama jų susibūrimo vieta tapo V.Kudirkos aikštė, čia „bomžai“ sotinasi iškaulytais ar iš šiukšlių konteinerių sužvejotais užkandžiais.
Ir nekreipdami dėmesio į draudimus viešojoje vietoje vartoti svaigalus, užgeria vaišes langų plovikliu, o jei pasitaiko sėkminga elgetavimo verslui diena, – ir pigiu stipriu alumi.
Ir, beje, puotauti šie bjaurūs, purvini, pikti asmenys taikosi kuo arčiau Vyriausybės pastato. Tarsi rodytų savo kastos požiūrį į naująjį socialinį modelį.
Sostinės savivaldybė nusiminusi – esą negražu, bet ką padarysi: demokratinėje šalyje valgyti aikštėse teisę turi visi, o specialus aprangos kodas V.Kudirkos aikštėje nenustatytas.
Bet pastebėjus juos vartojant alkoholinius gėrimus patariama pranešti bendruoju pagalbos telefonu arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.
Nespėja atsiginti kaulytojų
Nuolat pasikartojančio valkatų ir elgetų antplūdžio išvarginti viešbučio “Novotel“ vadovai į šį skyrių kreipėsi ne kartą, bet išspręsti problemos nepavyko.
„Asocialių asmenų kaimynystė iš tiesų tarsi prakeiksmas – nemalonu ir viešbučio svečiams, jie skundžiasi, ir sostinės įvaizdžiui suduodamas smūgis. Kai atvykę į Vilnių užsienio turistai pirmiausia susiduria su tokiais asmenimis, kokį įspūdį apie mūsų sostinę susidaro? Daugybę kartų kreipėmės į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.
Kai atvažiuja jų ekipažas, išprašo valkatas pasitraukti toliau. Bet jie vėl greitai susirenka. Savivaldybės tvarkdariai sakė turintys tik vieną ar du automobilius centrui, senamiesčiui prižiūrėti, nespėja vaikyti valkatų“, – apgailestavo viešbučio administratorė Gintarė.
Gedimino prospekte, ES šalies sostinės širdyje, jau darosi nejuokingi dalykai. Vilnietis Ramūnas pasakojo apie prieš savaitę patirtą itin nemalonų nuotykį: „Stoviu prie „Neringos“ kavinės, rūkau. Staiga prie manęs prieina vyriškis: valkata, ne valkata. Panašus į iš kalėjimo paleistą tipą. Maniau, paprašys rūkalų. Bet ne – iš užančio išsitraukė ilgą peilį ir paklausė – esą gal nori? Nesigilinau į klausimą, ar jis siūlė peilį pirkti, ar čirkštelėti juo per gerklę, moviau tolyn!“
Elgetoms dalijo korteles
Žinoma, būtų naivu niukinti sostinės savivaldybę, kad ji išgrūstų lauk valkatas ir elgetas nors iš miesto centro. Vilniaus valkatos naudojasi Lietuvoje galiojančia Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, surašyta dar prieštaringai vertinamos Didžiosios prancūzų revoliucijos laikais.
Tačiau buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas įsitikinęs, kad piktybinių prašeivų antplūdį miesto centre įmanoma sutramdyti. Jam tai buvo pavykę jo pirmųjų kadencijų laiku.
„Mes buvome parengę korteles su socialinių paslaugų adresais, telefono numeriais – kur kreiptis gyvenimo pakraštyje atsidūrusiems žmonėms nakvynės, pavalgyti, ligos atveju. Tas korteles dalijome ir vilniečiams, ir turistams, kad jas duotų elgetoms vietoj išmaldos. Viešojoje erdvėje nuolat raginome neduoti prašytojams grynųjų pinigų, neskatinti jų.
Taip pat nuolatos rengdavome reidus po miestą, ypač po centrą ir senamiestį važinėdavo socialinių ir Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Sumažinti elgetaujančių, valkataujančių žmonių skaičių gatvėse įmanoma, bet tam reikia dirbti sistemingai, nuolat“, – tikino A.Zuokas.
Atstumia pagalbai ištiestą ranką
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus vedėja Solveiga Reisgienė tvirtino, jog socialinė pagalba elgetaujantiems asmenims teikiama ir dabar. Problema tik, kad daugelis tokių žmonių keisti gyvenimo būdo nė neketina.
„Vilniaus miesto nakvynės namų Socialinė tarnyba teikia konsultavimo, informavimo paslaugas reprezentacinėse Vilniaus miesto gatvėse išmaldos prašantiems asmenims.
Pastebėjus neblaivius asmenis mieste, pastarieji nuvežami apnakvindinimui į nakvynės namų filialą „Sala“ arba nakvynės namų filialą, įsikūrusį Kojelavičiaus g., kur jiems teikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos, o vakarais – maitinimas.
Taip pat Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai, dirbdami gatvėje su benamiais juos įspėja, kad išmaldos prašymas yra baudžiamas, informuoja žodžiu ir raštu apie tai, kokias nemokamas paslaugas gali gauti. Socialiniai darbuotojai dirba kiekvienoje Vilniaus miesto seniūnijoje.
Vilniaus miesto savivaldybėje tiek savivaldybės biudžetinėse įstaigose, tiek nevyriausybinėse organizacijose socialinės rizikos asmenys gali gauti išties daug paslaugų, tenkinant asmens būtinuosius poreikius ir siekiant spręsti kylančias socialines problemas – apgyvendinimo, maitinimo, asmeninės higienos ir priežiūros, ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, parama drabužiais ir avalyne, vienkartinę finansinę paramą, dienos centro paslaugas.
Dalis benamių arba elgetaujančiųjų asmenų atsisako šių paslaugų. Problema ta, kad jie dažnai žino, kur ir kokią paramą gali gauti, tačiau yra patys pasirinkę tokį gyvenimo būdą.
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos patvirtintose Tvarkymo ir švaros taisyklėse sakoma, kad draudžiama prašyti išmaldos ar ją duoti, aukoti, o asmenims tai darantiems gresia įspėjimas arba bauda iki 589 eurų“, – aiškino S.Resgienė.
