Tai numatantį įsakymą kultūros ministras Šarūnas Birutis
pasirašė penktadienį.
Pagal jį, šios Olandų gatvėje esančios kapinės turi dailės,
istorinio ir memorialinio pobūdžio vertingųjų savybių.
Vilniaus žydų senųjų kapinių paskelbimą valstybės saugomu
kultūros paveldo objektu inicijavo Kultūros paveldo departamentas
(KPD).
„Ten yra išlikusių antkapių, tam tikra valstybinė apsauga
turi būti. Tos kapinės jau yra registre, jos yra kultūros paveldo
vertybė. Registras taip sukonstruotas, kad pagal reikšmingumą arba
valstybė, arba savivaldybė turi apsispręsti ir paskelbti objektus
saugomais“, – BNS yra sakęs KPD direktorės pavaduotojas
Algimantas Degutis.
Valstybės saugomoms kultūros vertybėms taikomi griežtesni
saugojimo, finansavimo, priežiūros reikalavimai.
2014 metais 7,7 ha ploto sklypas Vilniaus Olandų gatvėje
įregistruotas kaip Užupio žydų kapinės.
Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, senosios žydų kapinės
Užupyje, Olandų gatvėje, veikė nuo 1828 iki 1940 metų, čia
palaidota apie 70 tūkst. žydų. Kapinės sunaikintos sovietmečiu
1961-1963 metais ir tik kai kurių kultūros veikėjų, rašytojų ir
kitų svarbių asmenų palaikai buvo perlaidoti į naująsias
Sudervės kapines. Iš ten stovėjusių paminklinių antkapių buvo
sumūryti laiptai į Tauro kalną, į Vingio parką ir į Klinikų
ligoninę, daugelyje kitų vietų buvo galima rasti akmenų su
žydiškais užrašais. 1990 metais laiptai į Tauro kalną ir
daugelis kitų statinių buvo išardyti, o 1992-aisiais architektas
Jaunutis Makariūnas Užupyje iš memorialinių akmenų pastatė
paminklą.
Valstybės saugomų objektų statusą taip pat įgijo Vilniaus
Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblis, Kaltanėnų Švč. M.
Marijos Angeliškosios bažnyčia Švenčionių rajone, Viduklės
klebonija, Užkurnių šeimos kapų kompleksas Širvintų rajone,
ankstyvojo modernizmo namas Kaunas, kuriame gyveno dailininkai
Domicelė ir Petras Tarabildai, medinis namas Žvėryno rajone
Vilniuje.
