Palangoje, Vanagupės rajone, dunksantis sovietinis gremėzdas aptvertas didžiule tvora. Jokia vaikščiojanti būtybė į jį neįžengs. Vieninteliai baseino lankytojai – pajūrio paukščiai, kurie susisukę lizdus nemokamai gyvena tarp senų čiužinių, spintų ir kitokių liekanų.
Sovietmečiu sveikatingumo centras „Linas“ buvo tikra Lietuvos pažiba. Čia buvo įrengtas unikalus ištisus metus veikiantis baseinas. O jame po atviru dangumi – vėjas šiaušė jūros vandenį.
Primena Astravo elektrinę
Iš Baltarusijos sostinės Minsko į Palangą atvykusi ir „Vanagupės“ viešbutyje apsistojusi jauna šeima jau antrus metus priversta pro kambario langą žiūrėti į apleistą baseiną.
„Tikėjomės, kad šiemet atvykę nematysime šio vaizdo, tačiau klydome. Tai primena apokalipsę. Vaizdas primena Astravo elektrinę“, – šyptelėjo svečias.
Praėjusiais metais porai į rankas pateko knyga apie sovietinę Palangą ir Lietuvą. Senose nuotraukose jie pastebėjo, kad anksčiau baseinas „Linas“ buvo puikiai sutvarkytas, jį lankydavo daugybė poilsiautojų. Tai buvo Lietuvos puošmena.
„Prieš daug metų jis buvo gražus ir funkcionalus. Šiandien labai liūdna matyti tokį baseiną ir tai, kad nieko su juo nedaro“, – apgailestavo baltarusis.
Pasak atvykėlių, baseiną reikėtų nugriauti, o jo vietoje būtų galima pastatyti pramogų kompleksą su mažu vandens parku, viešbučiu ir lauko restoranais.
Buvo Lietuvos pažiba
Prieš porą dešimtmečių apie Vanagupėje įsikūrusį baseiną žinojo visa Lietuva. Čia autobusais būdavo vežami mokyklinukai. Privažiuodavo būriai suaugusiųjų.
Kolūkinio susivienijimo „Linas“ gydymo komplekse buvo tiekiamas pašildytas jūros vanduo. Čia šalies gyventojams ir svečiams būdavo siūlomos dešimtys gydomųjų procedūrų.
„Prieš du dešimtmečius šis baseinas buvo Lietuvos pažiba. Maždaug prieš aštuoniolika metų, kai dar buvau vaikas, teko lankytis šiuose baseinuose. Buvo vienas lauko baseinas ir, pernėrus tuneliu, dar vienas buvo viduje. Net čiuožykla būdavo. Daugybė žmonių susirinkdavo. Buvo verta, nes tais laikais visame krašte vienas toks tebuvo.
Dabar būtų geriausia nugriauti šį sovietinį palikimą ir statyti ką nors nauja. Pastatytų restoraną – būtų gerai, pastatytų viešbutį – taip pat gerai. Juk galima ką nors sugalvoti“, – sakė poilsiauti atvykęs Arūnas.
Pro apgriuvusį baseiną į savo ištaigingą viešbutį žingsniuojantis Arūnas su žmona teigė, kad toks vaizdas miesto centro nepuošia.
Vyras aiškino suprantantis, kad žemė Palangoje labai brangi. Jis mano, kad būtent todėl ir kyla daug politinių ir derybinių klausimų, kurie stabdo statybas.
Meras reikalauja susitvarkyti: „Darko vietovę“
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus paaiškino, kad „Lino“ baseinas buvo privatizuotas prieš dvidešimt metų.
„Kiek žinau, verslas ten yra užstatęs bankams, bet mes reikalaujame, kad baseinas kuo greičiau būtų sutvarkytas arba nugriautas, nes jis darko vietovę. Manau, kad verslininkai ten susitvarkys. Per trejus metus verslas Palangoje susitvarkė 17 pastatų. Daug dalykų nugriauta“, – kalbėjo meras.
Kokie baseiną įsigijusių asmenų planai, meras tiksliai nežino. „Jie yra parengę detalųjį planą, bet tų tikslų neįgyvendina. Mano nuomone, todėl, kad finansavimo neturi. Tačiau Palanga tvarkosi ir čia laiko klausimas, kada susitvarkys“, – kalbėjo pašnekovas.
Palangos miesto tarybos sprendimu, jei pastatai yra apleisti ir netvarkomi, jie moka tris kartus brangesnį turto mokestį ir keturis kartus brangiau už žemės sklypą.
„Man būtų smagu, kad ten būtų baseinas ir SPA. Nors mes šiais metais taip pat pradedame statyti miesto baseiną prie Palangos Vlado Jurgučio mokyklos Kretingos gatvėje“, – sakė Š.Vaitkus.
