Liepos pabaigoje Izraelio žiniasklaida, o pirmiausia „Jewish Telegraphic agency“ (JTA), paskelbė Cnaano Liphshizo straipsnį „This Lithuania concentration camp is now a wedding venue“ (liet. „Ši Lietuvos koncentracijos stovykla dabar yra vestuvių vieta“).
Straipsnyje rašoma, jog Kauno VII forte populiaru rengti mokyklos baigimo vakarėlius, vestuves su švediškais stalais ir kepamais kepsniais, taip pat vasaros stovyklas vaikams, kurie teritorijoje mėgaujasi ieškodami lobių.
„Dauguma lankytojų nežino, kad žaidžia, valgo ir švenčia buvusioje koncentracijos stovykloje“, – rašė straipsnio autorius.
Ten cituojama ir Rūta Vanagaitė, kuri teigė, jog „tai pasako daug blogų dalykų apie mano šalį“ ir kad tokia „akivaizdi amnezija, supanti VII fortą“, atskleidžia „požiūrį į ten nužudytus žmones“.
Publikacijoje taip pat kritikuojama Lietuvos valdžia už tai, kad Kauno VII fortas „yra žemiau bet kokios padorumo ar pagarbos (žuvusiems žydams) lygio“.
Susisiekus su straipsnio autoriumi, jis paaiškino, kad pirmiausia išgirdo kalbas apie vaikų vakarėlius forte. Taip pat jo bičiulis Jonny Danielsas, britas, kuris Lenkijoje pradėjo judėjimą holokaustui atminti, iš forto šeimininko Vladimiro Orlovo išgirdo, kad forte galima rengti vestuves ir kad kartais jos yra rengiamos.
Abu vyrai atvažiavo apsimetę jaunikiu ir geriausiu jo draugu. V.Orlovas juos esą patikino, kad nėra jokių problemų surengti forte vestuves.
Kai žurnalistas parašė el.laišką su konkrečia užklausa apie vestuves, V.Orlovas į ją nebeatsakė. „Greičiausiai įtarė, kad kažkas ne taip“, – spėjo C.Liphshizas.
Jis prie kareivinių taip pat nufotografavo šašlykinę ir įtarė, kad tai yra kepsnių kampelis.
Vieta vestuvėms netinka
Karo paveldo centro vadovas V.Orlovas neigė, kad forte kada nors būtų rengtos vestuvės. Izraelio žiniasklaidoje pasirodžiusią žinią jis vadino melu.
Jis neneigė, kad du vyrai buvo atvykę ir domėjosi apie vestuvių rengimo galimybę. „Mes matėme, kokiu tikslu jie buvo atvykę. Stebėjome forte jų buvimą apie valandą, matėme, kur eina, ką fotografuoja. Mes priimam visas užklausas nestandartiniams projektams fraze „parašykit mums užklausą el. paštu ir mes pasistengsime jums padėti“. Tą patį pasakėme ir jiems“, – aiškino V.Orlovas.
Forto atgaivintojas prisiminė, kad žurnalisto užklausa jam pasirodė neįgyvendinama. Jis domėjosi vestuvėmis 50-iai svečių, su išskirtinai lietuviškais patiekalais.
V.Orlovas aiškino, kad jis neprieštarautų vestuvėms forte, bet netiki, kad atsirastų norinčių jas čia švęsti. „Jie (jaunavedžiai) pas mus tikrai nesikreips, fortas jiems nebus tinkamas. Pageidavimų pas vestuvininkus būna milijonai. Mes tikrai nestumdysime baldų pagal jų poreikius. Čia labiau hipotetinis atvejis“, – sakė Karo paveldo centro direktorius.
Jis aiškino, kad fortas dažniausiai okupuotas vaikų, kuriems rengiami edukaciniai renginiai – taikomojo mokslo užsiėmimai, įvairios tematikos dienos stovyklos, vaikiškos karinės pratybos ir kiti.
Vadovas prisiminė, kaip kelis kartus į jį jaunavedžiai kreipėsi dėl fotosesijų. „Prieš porą metų į fortą buvo atvažiavusios pora vestuvinių kompanijų. Ne vienu metu, skirtingais laikais. Jie atvažiavo ir paprašė leidimo pasifotografuoti forte, muziejinėje ekspozicijoje.
Sutikome. Nėra mokesčio fotosesijai. Greičiausiai gidas paėmė standartinį mokestį už bilietus į ekspoziciją“, – aiškino V.Orlovas.
Jis sakė nematęs nuotraukų, tačiau netiki, kad jos galėjo sudaryti įspūdį, jog forte rengiamos vestuvių šventės.
Aukšta žolė ir sulietos grindys
Portalas lrytas.lt aplankė Kauno VII fortą. Dailius nedidelius raudonų plytų pastatus supo pylimai, apaugę nepjauta žole.
„Vaikinas, kuris pjauna žolę, baigęs pjauti teritoriją, vėl imasi darbo, nes ten, kur pradėjo, vėl būna užžėlusi žolė. Darbas pusiau apmokamas, pusiau savanoriškas“, – paaiškino forte dirbanti gidė Aurelija.
Netoli miesto centro įkurtam fortui priklauso 7 ha teritorija. Aukšta žolė ant fortą supančių apkasų priminė kaimišką vietovę.
Vargu ar jaunavedžius patrauktų tokia aplinka. Nebent jie būtų natūralistai, nepaliestos gamtos mylėtojai.
Užėjus į kareivines, kuriose galima išsinuomoti salę renginiams, aplinka taip pat neblizgėjo vestuvininkų taip trokštama prabanga.
Arkinių lubų salėse stovėjo keli stalai ir kėdės, ant vienos iš jų sienų buvo ištiestas baltas ekranas, kur ne kur grindų danga sulieta, lubos nuo drėgmės papelijusios.
Kelių salių lubos buvo papuoštos įvairiomis dekoracijomis – iš jų ir galima spręsti, jog čia vyksta šventės.
Šalia nuomojamų salių įrengta moksleivių būreliams ir stovykloms skirta laboratorija su mikroskopais, kolbomis ir spalvotais chemikalais.
Ant stovo kabėjo ne pirmo švarumo balti jaunųjų „mokslininkų“ chalatai.
Renginius atsirenka
Svetainėje septintasfortas.lt prie paslaugų yra siūloma šeimos ar įmonės šventėms išsinuomoti kareivinių kazematą (vieną iš kelių forto salių).
Salės nuoma savaitgalio popietę ir vakarą iki vidurnakčio kainuoja 200 eurų. Užsibuvus po vidurnakčio valanda kainuos dar 15 eurų.
„Šią vasarą dar nebuvo nė vieno užsakomo renginio savaitgaliais. Patalpas žmonės nuomojasi ne taip dažnai, kaip norėtųsi – mums reikia papildomų pinigų. Stebiuosi, kaip išsilaikome – išlaidos visada būna didesnės nei pajamos.
Tas mokestis po vidurnakčio nustatytas tam, kad žmonės neužsibūtų. Savaitgalis paprastai yra apkrautas edukacinėmis programomis.
Artimiausiu metu yra susitarimas dėl vienos įmonės mokymų. Renginius atrenkam pagal alkoholio kriterijų – nenorime renginių, kurių sėkmė priklauso nuo alkoholio suvartojimo“, – aiškino Karo paveldo centro direktorius.
Dažniausiai forte vyksta įmonių ar organizacijų mokymai, klubų, susivienijimų ar draugijų susitikimai. Jų padaugėja prieš Kalėdas ir rudenį, kai lyja.
Dažniausi klientai – finansininkų klubas, pašto ženklų kolekcininkai, neįgaliųjų sportininkų draugija.
„Tai – organizacijos, kurios neužsiima komercine veikla ir neturi didelių pinigų išnuomoti restorano. Jie ateina pas mus kelioms valandoms, kelis kartus per metus, aptaria savo veiklą, pasivaišina baltu ar raudonu vynu“, – aiškino V.Orlovas.
Vaikai žydams netrukdo
Forto šeimininkas priminė, kad fortas neapsiriboja tik žydų kapaviete. „Nereikia VII forto suprasti kaip kapavietės ar koncentracijos stovyklos.
Forte yra kapavietė, mes ją aptikome, padarėme visus įmanomus ir neįmanomus tyrimus. Kapavietės dydis yra 20x30 metrų. Ji yra ne kareivinėse, ne ten, kur vyksta renginiai. Atstumas nuo kareivinių iki kapavietės yra pusantro šimto metrų“, – aiškino vadovas.
Apsilankius forte lrytas.lt žurnalistai įsitikino, kad norint nueiti iki kapavietės, tenka žingsniuoti tuneliu, kuris atskiria teritorijas. Būdamas prie kapavietės, žmogus atsiduria tarsi kitoje forto dalyje.
Kapavietė yra memorialinėje zonoje. Netoli jos, buvusiame šaudmenų sandėlyje, įrengta ekspozicija su koncentracijos stovyklos istorija. Viena iš dviejų forte vedamų ekskursijų – apie žydų genocizą VII forte 1941 metais.
„Pas mus dažnai atvažiuoja religingi žydai, kuriems svarbi ši vieta, nes joje nužudytas ir palaidotas rabinas Vasermanas (Elchononas Wassermanas. – Red.). Grupė atvyks ir ateinantį antradienį. Tuo pačiu metu forte vyks vaikų stovykla ir jie vieni kitiems absoliučiai netrukdys“, – sakė V.Orlovas.
Jis priminė, kad VII forto paskirtis ir didelė istorijos dalis nebuvo susijusi su žmonių mirtimis. „Fortas buvo statytas ne žmonių žudymui. Tai – kareivinės.
Tose patalpose gyvendavo kariai, buvo laikomas Lietuvos valstybės archyvas, buvo ir koncentracijos stovyklos laikotarpis. Šiandien šitose patalpose yra muziejinė ekspozicija, mokomoji laboratorija ir kitos edukacinės patalpos“, – aiškino Karo paveldo centro direktorius.
Forto istorijoje – ne vien žydai
V.Orlovas tik spėliojo, kodėl Izraelio žiniasklaida paskelbė forte vykstant vestuves ir kritikavo už nepagarbą ten žuvusiems žydams.
„Galbūt tai yra žmonės, kurie nė karto nebuvo septintame forte, nepažįsta manęs, nematė nė vieno forto įgulos narių, bet kurie mūsų labai nemėgsta dėl savo politinių fobijų ir kitų kompleksų. Tie žmonės ir surengė tą straipsnį. Galbūt yra ir kitų priežasčių.
Nepamirškim, kad periodiškai Izraelio ir ne tik jo spaudoje pasirodo straipsniai, kuriuose visa Lietuvos tauta vadinama negražiai“, – spėliojo V.Orlovas.
Straipsnis forto veiklai neturės įtakos. „Muziejaus koncepcija nepasikeitė ir tikrai nepasikeis. Mes septintą fortą pozicionuojame kaip fortifikacijos paminklą, Kauno tvirtovės dalį.
Didžioji dalis mūsų ekspozicijos yra apie Kauno forto istoriją. Tik VII ir IX forte galima pamatyti, kaip atrodė Kauno tvirtovės“, – sakė V.Orlovas.
Vaikėsi sensacijų?
Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas stebėjosi Izraelio žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija.
Jis spėjo, kad žurnalistas gavo netikslią informaciją ir vaikėsi sensacijų: „Yra visokių veikėjų, kurie stengiasi pakenkti. Ir Kaune toks vienas yra. Kai paskaičiau, man tik juokas ėmė. Jie (žurnalistai) nieko nežino, gaudė sensaciją, rašė, kad tik sudomintų.“
Bendruomenės vadovas negirdėjo, kad forte būtų rengiamos vestuvės. „Apie vestuves (VII forte) aš nei girdėjęs, nei matęs. Žinau tik apie gimtadienius vaikams. Bet jie būna su edukacine programa.
Pats žinau tėvus, kurie organizavo ten vaikų gimtadienius. Nematau nieko blogo – ten pasakojama apie fortą, muziejų, forte vykusius įvykius. Manau, kad tai nėra blogai“, – tikino G.Žakas.
Kauno žydas gyrė V.Orlovo pastangas išsaugoti ir prižiūrėti žydų kapavietę forte, įamžinti nužudytųjų atminimą.
„Būtent Orlovas organizavo kapavietės sutvarkymą. Jis ir tuos kaulus rado. Kad jūs matytumėte, kas darėsi ant tų kaulų! Ten kalnai šiukšlių buvo, šabakštynas.
Jis kvietė Kauno žydų bendruomenę į talką. Buvo padarytas didžiulis darbas, kad ten būtų galima privažiuoti. Straipsnyje rašo, kad mes (bendruomenė) neprisidėjo. O mes dirbome kartu“, – pasakojo G.Žakas.
Vyras prisiminė, kaip iš oro uosto atsivežė rabinus, kurie patarė ant kapavietės užpilti papildomą sluoksnį žemių. Ir tai buvo padaryta „kartu su V.Orlovu“.
„Galiu tik teigiamai atsiliepti apie direktorių V.Orlovą. Esame labai dėkingi jam“, – pasakojo Kauno žydų bendruomenės vadovas.
Kauno savivaldybėje yra priimtas sprendimas sutvarkyti žydų žudynių vietą Kauno VII forte. Prie masinės kapavietės jau šį rudenį bus įrengti laiptai, ant kurių bus galima prisėsti.
V.Orlovo ir Kauno žydų bendruomenės dėka toje vietoje atsiras ir memorialinis akmuo, menantis forte vykdytas žudynes ir tūkstančius žuvusių žydų.
