Nors kelia asfatuojami pagal Kelių direkcijos programą, kokius kelius asfaltuoti, pasirenka savivaldybė.
Taigi išlošė ne tie vilniečiai, kurie įsigijo brangų būstą neasfaltuotose Šnipiškių, Markučių, Liepkalnio gatvėse, o prie žvyrkelių miesto užkampyje, sodų bendrijose ar prie pat jų.
Jiems žvyrkelis nauju asfaltu valdiškomis lėšomis bus paverstas jau šiais metais, o kaimo oazėmis tapusios gatvės, esančios arti centro, remonto sulauks gerokai vėliau. Arba net teks paklosti nemažą sumą savo pinigų, jei norės greičiau.
Sulaukė asfalto po 50 metų
Neseniai buvo baigta asfaltuoti Rodūnios kelio gatvės atkarpa nuo oro uosto pabaigos iki sodų bendrijos ties Salininkais, jau seniai virtusios gyvenamuoju kvartalu.
Per šią vietą į netoli esantį Kirtimų taborą traukia narkomanai savo pragaištingos kvaišalų dozės. Asfaltuota Rodūnios kelio dalis baigėsi prie Salininkų sodų bendrijų gatvelių raizgynės. Sunku patikėti, kad tai būtų vieta, į kurią pūsta virtinė automobilių. Bet pagal kelininkų tyrimo duomenis – būtent taip ir yra.
Šviežia nafta tebekvepiančiu naujai asfaltuotu keliu negalėjo atsidžiaugti ir Rodūnios kelio sodų bendrijoje gyvenantis 92 metų vilnietis pensininkas Nikolajus Nezinas.
„Čia gyvenu jau 50 metų. Karą mačiau, koviausi su vokiečiais. O štai senatvėje ir asfaltuoto kelio sulaukiau. Gal iki 100 metų jubiliejaus ir miesto autobusas atvažiuos iki mūsų pakraščio“, – vylėsi senolis.
Miesto pakraščiuose gyvenantiems pensininkams žvyrkelis yra tikra bėda: miesto viešasis transportas juo nevažinėja, paskutinė stotelė baigiasi kartu su asfaltuoto kelio juosta.
Pilaitės pakraštyje, Platiniškių gatvėje gyvenančiai 63 metų Vladai Panovai nuo paskutinės 63-ojo maršruto autobusų stotelės daug metų tekdavo šiūruoti (o anksti pavasarį ir klampoti) pusantro kilometro žvyrkeliu iki savo namų.
Šią savaitę čia jau atvažiavo technika, buvo sužymėti kuoliukai: prasidėjo ilgai laukti asfalto tiesybos darbai.
Platiniškių gatvė veda tarsi į niekur – ji nutrūksta ties miško masyvu. Bet aišku, čia irgi gyvena žmonės, ir ne tik pensininkai. Prie šiuolaikiškų namų vaiko vežimėlį stumdžiusi 29 metų vilnietė Daiva sakė retai girianti miesto valdžią, bet už asfaltavimą jaučiasi labai dėkinga.
„Nežiūrėkite, kad dabar žvyrkelis atrodo lygus, suplūktas. Rudenį ir pavasarį vos galėjome pravažiuoti, automobilius į duobes atitrankėme“, – sakė Daiva.
Pavasarį gatvė patvindavo
Liepą pagaliau bus išasfaltuota ir Juodvarnių gatvė Dvarčioyse – pagrindinis į miesto kvartalu tapusias sodų bendrijų masyvus vedantis kelias. Vietiniai pavasariais ne kartą kvietė portalo lrytas.lt žurnalistus pasiguosti: gatvę užliedavo ištryškę šaltiniai, ji virsdavo purvo spąstais – ne pravažiuosi, nei praeisi.
Šią vasarą numatoma išasfaltuoti ne tik Juodvarnių ir Platiniškių, bet ir Varnės, Užusienio, Rytų, , Broniaus Krivicko gatves ir Liepų alėją. Per liepą bus išasfaltuota 5,75 km žvyrkelių. Tai kone dvigubai daugiau nei pernai – 2,8 km.
Visos šios gatvės buvo išaslfaltuotos Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis, kurias skyrė Susisiekimo ministerija. Darbams atlikti reikės apie 650 tūkst. eurų.
Pirmenybę nustatė ministerija
Puiku, kad ir Vilniaus pakraščiai iš provincijos virsta miestu, bet kodėl pirmiausiai asfaltuojamos užkampiuose, o ne centre esančios Giedraičių ir Fino gatvės, Markučių žvyrgatviai, kur gyventojai vasarą tiesiog dūsta nuo dulkių?
Portalas lrytas.lt paklausė sostinės tarybos Miesto plėtros komiteto narį, buvusį merą Artūrą Zuoką: kodėl jis per beveik 12 vadovavimo sostinei metų neužklojo asfaltu prie pat modernių Savivaldybės rūmų prisiglaudusių Šnipiškių žvyrkelių?
„Gatvių asfaltavimo programa numato valstybės lėšomis pirmiausia asfaltuojami Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, bet ne centre esančias gatves“, – aiškino A.Zuokas.
Pagal Susisiekimo ministerijos nustatytus kriterijus, vien valdiškomis lėšomis pirmiausiai asfaltuojamos gatvės pagal nusidėvėjimo lygį ir transporto srautus.
Pavyzdžiui, šią vasarą asfaltuojamos žvyru dengtos gatvės, kuriomis per parą pravažiuoja per 500 automobilių.
Iš čia išplaukia praktiškas patarimas asfalto ilgai nesulaukiantiems vilniečiams: kuo daugiau važinėti, pirmyn ir atgal, savo žvyrkeliais. Savivaldybė tada gal įtrauks tokias gatves į pirmumo eile asfaltuotinų sąrašą.
Gyventojai gali paspartinti darbus
Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus vadovas:
„Šiuo metu ruošiamas Šnipiškių rajono, Fino ir Giedraičių gatvių, techninis projektas. Šiose gatvėse bus paklota nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, įrengti dviračių takai, apšvietimas. Projektą planuojama įgyvendinti 2018-2020 metais. Jos bus asfaltuojamos Susisiekimo ministerijos skirtomis lėšomis.
Tačiau atkrepsime dėmesį, kad Vilniuje yra virš 500 kilometrų gatvių su žvyro ar grunto danga. Savivaldybė biudžeto lėšomis suprojektuoti ir įrengti naują dangą visose tokiose gatvėse neturi galimybės.
Remontuojant ar rekonstruojant gatves pirmenybė taikoma tiems gyventojams ar įmonėms, kada pastarieji sumoka ne mažiau kaip 50 proc. darbų kainos. Tačiau pirmiausia remontuojamos pagrindinės gatvės, ir gatvės, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas. Per metus Vilniaus miesto savivaldybė vidutiniškai suremontuoja ar rekonstruoja dvi gatves.
Labai daug tokių gatvių apdengta asfaltu Tarandėje, Balsiuose ir Trakų Vokėje. Per pastaruosius keletą metų buvo suremontuotos Pušyno kelio, Daubėnų, Žemosios ir kitos gatvės“.
