Straipsnyje rašoma, kad VII fortas yra populiari vieta mokslų
pabaigimo vakarėliams ir vestuvėms, jame galima rengti pobūvius ir
kepti maistą ant laužo, rengti vaikų stovyklas.
„Tai pasako daug blogų dalykų apie mano šalį“, – laikraščiui sakė
Rūta Vanagaitė, kurios prieš pusmetį išleista
knyga apie Holokaustą Lietuvoje sulaukė daug atgarsio.
Diskusijos dėl pasilinksminimų Kauno tvirtovės VII forte kilo
pernai, kai Kultūros paveldo departamentas išsiuntė laišką,
raginantį forto savininkus nerengti jame švenčių, žaidimų ir
panašių renginių.
Visgi paveldosaugininkai sako, kad pastaruoju metu skundų dėl
neetiškų renginių VII forte nesulaukė. Lietuvos žydų
bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigia, jog Izraelio spauda
teprimena „senas istorijas“.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas
Stoškus BNS teigė, kad „jokių gyventojų kreipimųsi dėl
neetiškų renginių pastaruoju metu nesame sulaukę“.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky tvirtino,
jog „The Jerusalem Post“ straipsniu tepriminė seną istoriją,
remdamasis populiariu pašnekovu. Ji sakė esanti įžeista, jog
Izraelio spauda ignoravo pernykštes bendruomenės pastangas kartu su
paveldosaugininkais sustabdyti pasilinksminimus forte.
„Šita istorija yra sena kaip aš“, – BNS pareiškė Lietuvos
žydų atstovė.
„Iš šito daryti Pasauliniam žydų kongresui istoriją...
Nežinau, aš pati dėl to jaučiuosi įžeista, mums nei paskambino,
nei paklausė, kokia situacija“, – pridūrė F.Kukliansky.
Ji teigė negalinti pasakyti, ar pasilinksminimai VII forte
vyksta ir šiuo metu.
„Negaliu gi fiziškai visada ten būti ir stebėti, bet jiems
iki šiol niekas neuždraudė to daryti, neišleistas joks teisės
aktas“, – kalbėjo F.Kukliansky.
Apie renginius VII forte informacijos neturi ir Kauno
savivaldybė, BNS informavo jos atstovai.
Su VII fortą privatizavusios įstaigos „Karo paveldo
centras“ vadovu Sergejumi Orlovu BNS pirmadienį nepavyko
susisiekti.
Pernai reaguodamas į kritiką dėl neetiškų renginių S.Orlovas
sakė, kad visi jie yra edukaciniai ir su moralės normomis bei
įstatymais nesikerta.
Istorikai sako, kad 1941-ųjų liepą VII-ojo forto teritorijoje
nužudyta apie 5 tūkst. žmonių, daugiausia žydų kauniečių.
Masinė kapavietė čia rasta 2011 metais, 2014 metais ji buvo
sutvarkyta, rastus palaikus perlaidojant jų radimo vietoje.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui naciai Lietuvoje, dažnai
padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208
tūkst. Lietuvos žydų.
