Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, užvakar Briuselyje aptaręs lietuvių emigrantų padėtį su naujuoju Jungtinės Karalystės (JK) užsienio politikos strategu B.Johnsonu, pakvietė jį atvykti į savo protėvių žemę.
Kaip skelbiama, britas su džiaugsmu priėmė kvietimą.
52-ejų B.Johnsono genealogijos medyje nurodyta, kad Elias Avery Loew gimė 1879-ųjų spalio 15 dieną Kalvarijoje, Rusijoje, – tuomet Lietuva buvo carinės Rusijos teritorija.
Vėliau jis pakeitė pavardę į Low ir tapo B.Johnsono senelės tėvu.
Abu Elio Low tėvai gimė Lietuvoje: Charlesas Loew, šilko pardavėjas, gimė 1855-aisiais Kalvarijoje, o Sarah Ragoller – tais pat metais Kaune.
Vėliau visa šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.
Archyvuose duomenų neliko
Lietuvos istorijos archyve, kuriame saugomi žydų metrikai, žinių apie B.Johnsono protėvius nėra.
Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėjos patarėja Galina Baranova, ne vieną dešimtmetį sėkmingai dirbanti su Lietuvos žydų archyvais, sakė, kad nėra jokių galimybių ką nors daugiau sužinoti apie JK politiko protėvius.
Tiesa, aišku, kad B.Johnsono protėviai gimė Žemaičių Kalvarijoje. Tačiau jos archyvai neišliko, o metrikų knygos yra tik nuo 1922 metų.
Kauno žydų bendruomenės ankstyvų metų gimimo įrašuose Ragolerių irgi nerasta. Tiesa, šiame mieste 1898–1925 metais gyveno Ragolerių šeima, bet susieti ją su S.Ragoller beveik neįmanoma.
1925 metais Kaune mirė 54-erių Aizikas Ragoleris iš Vilkaviškio. Tačiau nežinia, ar jis yra S.Ragoller šeimos narys.
Pavardė Lowe ar Loew yra anglizuota. Taigi nėra aišku, kaip ji skambėjo Lietuvoje.
Bėgo, nes negalėjo gyventi
Lietuvos žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris mano, kad B.Johnsono genealogijoje nurodyta pavardė gali reikšti greičiausiai „Leviną“.
Mat Rusijos imperijos piliečių pavardės būdavo rusifikuojamos – ne tik žydų.
– Ką mūsų šaliai reiškia, kad naujojo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus protėviai – iš Lietuvos? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Zingerio.
– Būtų šaunu, jei mūsų ministras primintų kolegai iš Londono, kad jo protėviai irgi buvo emigrantai ir galbūt bėgo nuo pogromų, skurdo, religinių persekiojimų arba ieškodami padoresnio gyvenimo.
Tai B.Johnsonui padėtų lengviau suprasti ir lietuvių migrantų padėtį Jungtinėje Karalystėje.
– Kodėl XIX amžiaus pabaigoje tiek daug žydų emigravo iš Lietuvos ir kodėl būtent į JAV?
– Buvo kelios emigracijos bangos. Emigruodavo ne tik į Ameriką. Išvykdavo į Pietų Afrikos Respubliką ir Angliją. Ist Endas Londone buvo labai žydiška miesto dalis.
Bet Lietuvoje sklandė legenda, kad Amerika yra aukso šalis. Žydai net turi posakį „Goldine Medina“ – auksinė šalis.
Šalis, kur išsipildo svajonės, – ten yra ne tik turto, bet ir visko, kas geidžiama.
– Kiek tuo metu žydų galėjo išvažiuoti iš Lietuvos?
– Manau, dešimtys tūkstančių. Buvo įvairios bangos. Po Rusijos caro Aleksandro III nužudymo prasidėjo pogromai – caro ochranka viską vertė žydams. Žydai bėgo nuo pogromų.
Po 1905 metų revoliucijos Rusijoje žydams buvo bandoma primesti pražūtingų kairiųjų revoliucinių idėjų skleidimą, nors didelė dalis žydų partijų buvo dešiniosios ir labai konservatyvios.
Žydai bėgdavo ir nuo mobilizacijos į carinę armiją.
Anglija net turėjo keisti imigracijos įstatymus dėl milžiniškos pabėgėlių bangos iš Rusijos. Didelė dalis jų buvo žydai iš Baltijos šalių, Ukrainos ir Lenkijos.
Bet ne tik Rusijos antisemitizmas vertė bėgti. Apribojimai, o dabartine kalba kalbant, žmogaus teisių pažeidimai, buvo labai svarbus veiksnys, verčiantis žydus emigruoti.
Rusijoje buvo sėslumo riba. Jei tu esi žydų kilmės asmuo ir nepriimi stačiatikių tikėjimo arba nesi aukščiausios kategorijos pirklys, tau neleidžiama gyventi Maskvoje, Sankt Peterburge, kituose Rusijos centruose.
Buvo daugybė apribojimų stojant į aukštąsias mokyklas, o žydų tauta visada siekė mokslo.
Litvakus lydėjo sėkmė
– Gal žinote, kaip išvykėliai įsikūrė?
– Apie tuos, kuriems nepasisekė, niekados nesužinosime.
Taigi procentais labai sunku apskaičiuoti.
Bet vien prisiminus Nobelio premijos laureatus ar Holivudo žvaigždes matyti, koks reikšmingas litvakų indėlis. Talentų, kurie pasireiškė Vakarų pasaulyje, – daug.
Nežinau, kiek iš jų nesusiklostė gyvenimas, ir nenoriu kurti naujos mitologijos. Bet tikrai daug buvo sėkmės istorijų. Jeigu skaičiuotume tuos, kurie ko nors pasiekė, būtų stora enciklopedija.
Net lordas Benjaminas Disraeli buvo žydų kilmės – vienas iš XIX amžiaus pabaigos Jungtinės Karalystės ministrų pirmininkų.
Taip, būtent šios imperijos, kurios teritorijoje saulė niekada nenusileisdavo, klestėjimo laikotarpiu premjeras buvo žydų kilmės!
– Kodėl litvakams taip sekėsi?
– Man atrodo, kad tai priklausė pirmiausia nuo auklėjimo. Žydų šeimose vaikui skiriama nepaprastai daug dėmesio. Meilė, pasitikėjimas vaiku.
Kalbant ekonominiais terminais, tai – ilgalaikė investicija.
O, kalbant paprasčiau, vaikas – tavo viltis. Jis įrodys pasauliui, ko verta ta iš visur tremta ir kone visur persekiota tauta, ir sugebės pasakyti pasauliui viską, ko iš jo tikisi tėvai, tauta, Dievas.
Emigracija – skirtinga
– Ar įmanoma palyginti dabartinę lietuvių emigraciją su ta, kuri B.Johnsono protėvius privertė išvykti iš Lietuvos? Gal jų irgi laukia kur kas geresnis gyvenimas?
– Dauguma žydų XIX amžiuje bėgo nuo daug sunkesnių sąlygų nei dabartiniai lietuviai emigrantai. Dabar tiesiog ieškoma geresnio gyvenimo.
Lietuvių tėvynėje niekas nediskriminuoja. Yra net įstatymai, kurie neleidžia to daryti.
Iš pirmų lūpų
Emanuelis Zingeris
Seimo narys
„Ši gija, siejanti B.Johnsoną su Lietuva, mums reiškia nors ir nedidelį, bet saugumo garantą. Protėviai iš Lietuvos – tai vienas kitas sentimentas su papildoma šiluma. Šiuo metu pasaulyje Lietuva nėra apsupta šilumos ir jokie diplomatų tūpsniai negali to garantuoti.“
