Tokių drastiškų planų Kauno valdžia dar nepaskelbė, jokios prievartos priemonės netaikomos, tačiau aiškiai juntamas siekis sportuojančius kauniečius matyti kiekviename žingsnyje. Kaunas tiesiog pasmerktas tapti sveikiausiu ir sportiškiausiu Lietuvos miestu!
Lig šiol jį dažniau garsino profesionalūs sporto klubai bei atletai, tačiau visa tai – praeitis. Naujasis tikrojo kauniečio įvaizdis – dailus sportinis kostiumas ir morkų sulčių stiklinė rankoje. Beisbolo lazda rankoje – taip pat praeitis.
Pirmąja kregžde pernai vasarą tapo paplūdimio tinklinio aikštynas Nemuno saloje. Kauniečiams ši pramoga patiko, tačiau didžiausia bėda, kad ja galima naudotis ne daugiau kaip pusmetį. Krintant snaigėms noras mušinėti kamuolį praeina.
Vos prieš pusmetį Kaune užgimė projektas „Judėk laisvai“, kuris pakvietė kauniečius į nemokamas treniruotes Kauno sporto halėje ir LSU Lengvosios atletikos manieže. Treniruotėse kaskart dalyvaudavo net keli šimtai sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą mėgstančių kauniečių.
Nors sportuoti jiems niekas netrukdė ir anksčiau, kartu su bendraminčiais tai daryti smagiau, todėl ir didelis susidomėjimas neturėtų stebinti. Supyko tik kai kurių sporto klubų vadovai, kurie turbūt prarado dalį klientų.
Pavasarį Kauno vicemeras P.Mačiulis paskelbė naują idėją – reikia slidinėjimo trasos ir net nužiūrėjo jai tinkančią vietą Kleboniškio miške. Nors Birštonas ir Alytus slidinėjimo trasų atsisakė dėl pernelyg menkos paklausos, P.Mačiulis tikino žinąs, kaip išvengti klaidų.
Kituose šalies miestuose veikusios trasos esą buvo per mažos, slidininkams tekdavo ilgai stumdytis eilėse prie keltuvų, todėl pramoga ir nesudomino. Kaune viskas bus kitaip. Paprasčiau kalbant – reikia įspūdingos trasos.
Siekiant dar sustiprinti miestiečių sportinę dvasią Rio olimpinių žaidynių metu Kauno rotušės aikštėje nuspręsta atidaryti vadinamąjį olimpinį kaimelį, kuriame veiksmas vyks ištisą parą, o netrukus atskriejo žinia apie Kauno valdžios norą ir Draugystės parką skirti sportui.
Maždaug 15 hektarų plotą užimantis parkas kitais metais turėtų būti atnaujintas ir tapti aktyvų laisvalaikį bei sportą po atviru dangumi mėgstančių kauniečių susibūrimo vieta.
Svarstoma galimybė ne tik įrengti jau įprastas krepšinio aikšteles, bet ir mini golfo aikštyną, lauko šachmatus, pėsčiųjų ir bėgimo takus, vaikų žaidimo aikšteles, o žiemą parko erdves pritaikyti čiuožyklai bei kitoms žiemiškoms pramogoms. Tačiau pasiūlymus gali teikti ir patys kauniečiai – miesto valdžia žadėjo įvertinti ir juos.
Europos didmiesčių gyventojai turėtų mirti iš pavydo išvydę tokio dydžio sporto aikštyną ne kur nors užmiestyje, o visai netoli miesto centro. Gal net per didelės erdvės skiriamos tokiai veiklai. Pardavus kelis nedidelius žemės sklypus šioje vietovėje, gautų pajamų užtektų įsigyti bei įrengti visą reikalingą inventorių.
Jeigu miesto valdžia jau pažadėjo sutvarkyti šį parką, turbūt ir sutvarkys. Sunku prisiminti pažadus, kurių pastaraisiais metais nepavyko įvykdyti.
Tik susidaro įspūdis, kad kauniečių sportui jau skiriama daugiau dėmesio negu švietimui, medicinai ar net gatvių remontui. Reikėtų neužmiršti, kad didelė Kauno gyventojų dalis yra peržengę pensinio amžiaus slenkstį ir krepšinio aikštelės bei slidinėjimo trasos jiems nerūpi. Dažniausiai šie žmonės mankštinasi keliaudami iš namų į polikliniką ar prekybos centrą.
„Laikinoji sostinė“
