Nuostata, jog Lietuvos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami,
konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir
kitos valstybės piliečiais, prieštarauja Konstitucijai, savo
išvadoje pažymi teisininkai.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad
absoliuti dauguma Lietuvos piliečių ją įgijo gimimu, o siūlomos
pataisos sudarytų teisines prielaidas dvigubai pilietybei tapti
paplitusiu reiškiniu.
Pasak teisininkų, tai galimai neatitinka Konstitucijos, nes joje
įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos, ir kitos
valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos
Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu
Lietuvos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo
nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai
gali būti tik labai reti ir negalima nustatyti tokio teisinio
reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų paplitęs
reiškinys, teigiama departamento išvadoje.
Dvi socialdemokratės Birutė Vėsaitė bei Orinta Leiputė
registravo Pilietybės įstatymo pataisą, kad „Lietuvos
Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio
įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės
piliečiais“.
Plačiau leisti dvigubą pilietybę prašo išeiviai, tačiau
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės tokie
pokyčiai galimi tik pakeitus Konstituciją, o pilietybę
apibrėžiantis straipsnis keičiamas tik referendumu.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama piliečiams, kurie
išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų
palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės
metu.
Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą
pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies
pilietybę įgijo gimdami, taip pat tiems, kurie kitą
pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies
piliečiu.
