Prieš vizitą į Varšuvoje vykusį NATO susitikimą ir švęsdama Valstybės dieną prezidentė D.Grybauskaitė apdovanojimais pamalonino būrį savo šalies ir užsienio piliečių, ypač nusipelniusių Lietuvai.
Peržvelgus tą gražų būrį akis neišvengiamai užkliūva už dviejų pavardžių – K.Garšvos ir N.Balčiūnienės. Jie abu nusipelnė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus. Už ką?
Prezidentė dekrete skelbia: už tai, kad abu yra aktyvūs lietuvybės ir tautinių vertybių puoselėtojai Pietryčių Lietuvoje ir etninėse lietuvių žemėse.
Iš tiesų, pasidairius po kraštutinį dešinįjį mūsų politikos užkampį, sunku surasti labiau kietakaktiškų figūrų, agresyviai reiškiančių savo antilenkiškas „pažiūras“.
Aktyvi Tautininkų sąjungos veikėja N.Balčiūnienė kovoja daugybėje ultrapatriotinių frontų. Ji spėjo sudalyvauti ir violetiniame Garliavos sąjūdyje, bet su lenkais grumiasi ypač karštai.
Nedaug bendražygei nusileidžia ir K.Garšva, nebent temperamentu ir aktyvumu.
Įdomu, ar prezidentė ir tie, kurie jai pasiūlė apdovanoti šiuos veikėjus, to nežinojo? Jeigu žinojo, tai gal pritaria tokių veikėjų pažiūroms ir veiklai? O gal ir nepritaria, bet mano, kad tai – visai nesvarbu ir niekam – net lenkams – neįdomu?
Kai kas pasakys: kas čia tokio, dviem ordinais daugiau ar dviem mažiau – smulkmena.
Gal ir taip, bet kartu tai dar vienas paliudijimas, kas Vilniuje laiko ranką ant įšalusių strateginių santykių su Varšuva stabdžio.
