Kaip ir visada, šią vasarą varginančios spūstys Vilniuje neišvengiamos, ypač kai automobilių kolonos pajuda pajūrio link. Atrodo neįtikėtina, kad šis košmaras kada nors baigtųsi.
Tačiau kelininkai tikina, kad spūstys tikrai sumažės, kai bus baigti Vilniaus vakarinio aplinkkelio darbai.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tikisi, jog aplinkkelis bus baigtas dar šių metų pabaigoje – pirma numatyto termino.
Vis dėlto net trys mėnesiai brangaus laiko buvo sugaišta todėl, kad Latvijos įmonė „Latvijas tilti“ ir su ja bendrus projektus vykdanti Lietuvos įmonė „Kauno keliai“, net nedalyvavusios konkurse, jį buvo apskundusios teismui.
Nieko nepešė, bet tai buvo anaiptol ne pirmas latvių bendrovės bandymas kišti pagalius į ratus nacionalinės reikšmės projektams Lietuvoje, nevengiant net galbūt korupcinių veiksmų.
Bendras „Lietuvos ryto“ ir Latvijos žurnalistų tyrimas atskleidė, jog abejotino sąžiningumo konkurencijos technologijas „Latvijas tilti“ seniai tobulino savo tėvynėje, o iki pastarojo laiko plačiai taikė Lietuvoje.
Sulaikė įmonių vadovus
Tačiau, kaip sakoma, godumas apsukruolį pražudė. Įmonei uodegą primynė ir Latvijos, ir Lietuvos teisėsauga.
Latvių bendrovės strategija bet kuria kaina žlugdyti jai nepalankius kelių, tiltų ir kitų infrastruktūros objektų konkursus patiria nesėkmę po nesėkmės. Lygiai taip pat žemyn sminga ir savo srities rinkos lydere pasiskelbusios „Latvijas tilti“ ekonominiai rodikliai, o risdamiesi latviai paskui save tempia ir partnerius Lietuvoje.
Latvijoje ir Lietuvoje tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų korupcijos apraiškų atliekant statybos darbus Klaipėdos jūrų uoste.
Dar birželio viduryje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo sulaikiusi „Latvijas tilti“ valdybos pirmininką Genadijų Kamkalovą ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorių Gediminą Zumarą.
Teisėsauga įtaria, kad Lietuvoje nemažai projektų vykdančios bendrovės „Latvijas tilti“ vadovas už kaimynų bendrovei palankius sprendimus G.Zumarui perdavė didelės vertės kyšį.
„Latvijas tilti“ yra laimėjusi ne vieną statybų rangos konkursą uosto direkcijoje, o jų vertė sudaro net keliasdešimt milijonų eurų.
Teisėsauga šiai bendrovei kirto ir Latvijoje.
Šios šalies kovos su korupcija biuro pareigūnai atliko daugiau kaip 20 kratų, jų metu buvo konfiskuoti kompiuteriai, mobilieji telefonai ir 300 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
Buvo sulaikyti 6 „Latvijas tilti“ valdančios bendrovės „LNK Industries“ darbuotojai.
Biuras patvirtino, kad byla susijusi su Rygos miesto transporto departamento pirkimais ir vykdomu ikiteisminiu tyrimu Lietuvoje dėl korupcijos Klaipėdos uoste.
Tamsūs įtarimų šešėliai
Latvijos kovos su korupcija biuro vadovas Jaroslavas Strelčionokas pareiškė, kad tyrimas vykdomas kartu su lietuvių kolegomis jau ilgą laiką, o medžiaga, surinkta taikant specialaus tyrimo metodus, veda į dvi šalis – Lietuvą ir Latviją.
Abiejuose tyrimuose minima bendrovė „Latvijas tilti“.
„Iki skandalo Klaipėdoje mes nežinojome apie galimus korupcinius mūsų šalies statybų bendrovės veiksmus. Aš nesakau, kad jų nebuvo, – tiesiog faktai nebuvo išplaukę į paviršių.
Dabar Latvijos žiniasklaida į „Latvijas tilti“ pažvelgė kitu kampu. Nors užgriuvo galybė prieštaringos informacijos, kol kas nelengva susigaudyti“, – „Lietuvos rytui“ pripažino Latvijos dienraščio „Dienas bizniss“ žurnalistas Egonas Mudulis.
Šiuo metu su korupcija kovojantys Latvijos pareigūnai aiškinasi, kodėl „Latvijas tilti“ netikėtai net 1,5 mln. eurų pabrangino Rygos Salų tilto statybą.
„Latvijas tilti“ įmonę valdančios bendrovės „LNK Industries“ valdybos narys Davidas Lipkinas po kratų ir sulaikymų Latvijoje bei Lietuvoje piktinosi, esą pateikti kaltinimai yra konkurencinės kovos dalis ir nesąžiningos verslo praktikos apraiška.
Tačiau atidesnis „Lietuvos ryto“ ir latvių žurnalistų žvilgsnis į „Latvijas tilti“ veiksmų strategiją tokius D.Lipkino žodžius verčia vertinti pagal posakį: „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa.“
Teismus užvertė skundais
O strategija paprasta: jei pralaimėjai konkursą – kreipkis į teismą ir stabdyk projektą.
Net jeigu nedalyvavai konkurse, nes matei, kad jį laimėti nepakaks jėgų, vis tiek manipuliuok Temidės svarstyklėmis.
Taip atsitiko su Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapu. Konkursą laimėjo „Kauno tiltų“ bendrovė, 90 mln. eurų vertės projektą vykdanti savo lėšomis.
Praėjusių metų balandžio mėnesį teismas sustabdė darbus, nes „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ padavė ieškinį.
Šios bendrovės net nedalyvavo konkurse, tačiau apskundė jo sąlygas: esą jos pažeidė konkurencijos principus, įrašius neva neteisingus techninius reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismas 2015 metų liepą atmetė pretenzijas kaip nepagrįstas ir leido tęsti darbus.
Tačiau buvo sugaišti trys mėnesiai brangaus laiko.
„Latvijas tilti“ su „Kauno keliais“ kaip įmanydami trikdė nacionalinės svarbos kelio „Via Baltica“ ir tarptautinės vėžės „Rail Baltica“ projektus.
Šios bendrovės kreipėsi į teismą, nes buvo pašalintos iš konkurso kaip neatitinkančios techninių reikalavimų.
Lietuvos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija iš „Via Baltica“ plėtros darbų konkurso teisėtai pašalino įmonių grupę, susidedančią iš „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“.
Ieškovai ir vėl nieko nepešė, bet Lietuvos ekonomikai ypač svarbaus „Via Baltica“ kelio plėtros darbai vėlavo.
Tai buvo smūgis ne tik ekonomikai, bet ir žmonių saugumui: kelio atkarpą nuo Kauno iki Marijampolės vairuotojai seniai vadino mirties keliu – čia ypač dažnos avarijos, nes keliu rieda daugybė vilkikų.
Sutrukdė svarbius darbus
Pernai Marijampolės savivaldybės administracija buvo priversta iš naujo skelbti dviejų lygių sankryžos, skirtos „Rail Baltica“ projektui, konkursą.
Pirmą kartą rengtą konkursą, paskelbtą dar 2014 metais, teismuose skundė „Kauno keliai“, nors bendrovė konkurse net nedalyvavo.
Ieškinį teismas atmetė.
„Rail Baltica“ svarbios sankryžos statybos Marijampolėje rangovo konkursą „Kauno keliai“ su bendrove „Latvijas tilti“ teismuose apskundė taip pat ne vieną kartą, bet teismai ieškinį atmetė.
Skųstis tapo įprasta
Nors šios bendrovės teismus dažnai pralaimi, strategijos vilkinti svarbius darbus neatsisako, pasisamdo brangiausiai apmokamus Lietuvos advokatus.
Latvių žurnalistas E.Mudulis sakė, jog Latvijoje seniai įprasta, kad bet koks didesnės apimties viešųjų pirkimų konkursas skundžiamas, nesvarbu, ar bendrovės dalyvauja konkurse, ar ne.
„Latvijas tilti“ – anaiptol ne išimtis. „Atrodo, kad ši ydinga praktika iš Latvijos paplito ir Lietuvoje. Suprantu, kad konkurencija neišvengiama ir būtina, bet ji neturėtų peržengti padorumo ribų.
Kai įsivėlusios į teismus darbus vilkina bendrovės, net nedalyvaujančios konkursuose, tai jau nenormalu“, – kalbėjo asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas.
Jam itin keisti pasirodė „Latvijas tilti“ argumentai, kad įmonė reikalauja stabdyti konkursus dėl viešojo intereso – esą jie siūlo mažesnę darbų kainą ir taip sutaupo mokesčių mokėtojų pinigus.
„Bet mažesnė kaina nereiškia geresnio rezultato. Jeigu Panemunės tilto Kaune ir Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos nebūtų laimėjusi bendrovė, kuri rado galimybę vykdyti darbus avansu, savo pinigais, vargu ar tiltas jau būtų pastatytas, o aplinkkelis tiesiamas ir darbai jau artėtų prie pabaigos.
Sakyti, kad konkursai ir projektai stabdomi siekiant taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, yra veidmainystė. Kai gaištamas laikas ir stabdomi darbai, valstybė patiria tik nuostolius“, – aiškino R.Gradauskas.
Ne visos gudrybės pavyko
„Latvijas tilti“ per konkursus siūloma maža darbų kaina kai kada šokteli jau įpusėjus darbams. Taip atsitiko, kai 2014 metais „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ vykdė Geležinio Vilko ir A.Goštauto gatvių statybos darbus Vilniuje.
Darbai vėlavo net 5 mėnesius, tačiau rangovai dar pareikalavo papildomai 3,5 mln. litų (apie milijono eurų), nes esą teko padidinti darbų kainą dėl projektuotojų kaltės.
Gudrybės ne visada pavyksta. Bendrovė „Latvijas tilti“ bandė padidinti iš anksto sutartą darbų kainą rekonstruodama Klaipėdos 149-ąją krantinę.
Tuomečiam uosto direktoriui Eugenijui Gentvilui kilo įtarimų, tad jis nusiuntė narus. Šie įsitikino, jog statytojų nurodyti darbai jau atlikti.
Palikti bėdoje neketina
Statybų verslo užkulisiuose pasklido kalbos, kad iki šiol buvusi ištikima „Latvijas tilti“ partnerė įmonė „Kauno keliai“ ketina nutraukti bendradarbiavimą su latviais.
Tačiau „Kauno kelių“ direktorius Ramūnas Šilinis tokią informaciją paneigė. Jis tvirtino ir toliau ketinantis dirbti su „Latvijas tilti“, nepaisant prieš šią bendrovę nukreiptų ikiteisminių tyrimų.
„Tyrimas juk tebevyksta – latvių kaltė neįrodyta. Manau, kad visa tai susiję su aršia konkurencija“, – teigė R.Šilinis.
Jis taip pat neigė, kad buvo sukčiauta vykdant Geležinio Vilko ir A.Goštauto gatvių plėtros darbus. R.Šilinio teigimu, tik prasidėjus statyboms paaiškėjo, jog būtina nutiesti papildomus inžinierinius tinklus, nepažymėtus projekte.
Verslo sėkmė nusisuko?
Vis dėlto, nepaisant gudrių ir ne visada skaidrių konkurencinių žaidimų, „Latvijas tilti“, kitaip, nei skelbiama, nėra didžiausia Latvijos kelių infrastruktūros bendrovė.
Latvių žurnalistai teigė, jog ši bendrovė Latvijos kelių infrastruktūros rinkoje sparčiai praranda pozicijas. Ji yra pasižymėjusi kaip viena agresyviausių įmonių, siekianti savo interesus patenkinti bet kokia kaina.
Pavyzdžiui, „Latvijas tilti“ kaimyninės šalies kelių infrastruktūros rinkoje užimama dalis per pastaruosius kelerius metus nuolat mažėjo.
Latvių žiniasklaidos duomenimis, Latvijoje atliktų statybos darbų apimtis susitraukė 3 kartus – nuo 35,115 mln. eurų 2008-aisiais iki 11,043 mln. eurų 2014 metais.
Sveiku protu nesuvokiami skundai
Egidijus Skrodenis, automobilių kelių direkcijos vadovas
„Pastaruoju metu skundų, susijusių su mūsų direkcijos viešaisiais pirkimais, pasipylė kaip iš gausybės rago. Viena vertus, tai rodo, jog kelių tiesybos rinkoje didėja konkurencija. Tai pagirtinas reiškinys.
Tačiau konkurencija jau tampa nenormali, jei konkursus skundžia įmonės, iš anksto žinodamos, kad nieko nelaimės. Net mažiausio projekto nepavyksta pradėti be teisinės gaišaties.
Juokais sakoma, kad tai lietuviško charakterio savybė – jei ne man, tai niekam. Bet tokį nepagrįsto skundimo pavyzdį rodo ir latviai.
„Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ skundai labai sutrukdė tokių gyvybiškai svarbių objektų kaip „Via Baltica“ ir Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos darbus.
Ypač valstybei kenksminga tokia tvarka, kai viešuosius pirkimus gali apskųsti ir konkursuose nedalyvaujančios įmonės.
Nemanau, kad „Latvijas tilti“, kaip patys nuolat pabrėžia, atlieka darbus pigiausiai. Per vieną su „Via Baltica“ susijusį konkursą, kai buvo atplėšti vokai, paaiškėjo, kad latviai siūlė gerokai didesnę kainą nei kitos bendrovės.“
„Latvijas tilti“: iš Lietuvos nesitrauksime
Julia Belkina, „Latvijas tilti“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus direktorė
„Latvijas tilti“ ir toliau planuoja dalyvauti infrastruktūros objektų statybos Lietuvoje konkursuose. Mūsų bendrovė turi didelę patirtį statyti tiltus, inžinerinius įrenginius, prieplaukas, uosto infrastruktūros objektus.
„Latvijas tilti“ turi gerą gamybos bazę ir gali teikti kokybiškas paslaugas už mažesnę kainą, todėl konkurentai tik ir svajoja išstumti mus iš rinkos.
Padėtis dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame linksniuojama mūsų bendrovė, yra nepaprasta. „Latvijas tilti“ visomis jėgomis talkina teisėsaugai, kad tiesa kuo greičiau paaiškėtų.
„Latvijas tilti“ – atvira bendrovė, todėl akcininkai suinteresuoti, kad padėtis kuo greičiau nuskaidrėtų ir visi nesusipratimai baigtųsi.
Šiuo metu „Latvijas tilti“ vadovauja valdybos pirmininkas Valerijus Goriunas.“
