Pirmąją žurnalistinio tyrimo dalį skaitykite čia.
Joniškio rajono ūkininkų šeima susigundė bendrovės „XFR Financial Ltd“ pažadais apie galimybę praturtėti ir neteko 80 tūkstančių eurų.
Apie tai, kaip žemdirbius užbūrė rusakalbio maklerio Aleksejaus Bykovo suokimas bei įmonės interneto svetainėje besipuikuojanti futbolo žvaigždės Cristiano Ronaldo nuotrauka, skaitykite čia.
Pinigus pradanginusiai įmonei leidžiama veikti mūsų šalyje, jos pavadinimas įrašytas Lietuvos banko interneto puslapyje. O šios įstaigos valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė išvis pasiūlė nukentėjusiesiems teisybės ieškoti Kipre.
Kai sudaromos tokios puikios sąlygos, pinigų siurbėjai nevaržomi čia veikia toliau. Tik ar rusai iš tiesų dirba Kipre, kur yra registruota įmonė?
Operatorė prabilo lietuviškai
A.Bykovas rašė joniškietei Danutei iš elektroninio pašto adreso alexey@xtrade.com.
Kai žurnalistė juo nusiuntė laišką, jis grįžo atgal.
Į Lietuvą A.Bykovas skambindavo iš telefono numerio, kurio kodas – Didžiosios Britanijos. Tačiau tuo telefono numeriu prisiskambinti nepavyksta.
Internete skelbiamas bendrovės „XFR Financial Ltd“ biuro adresas ir Londone.
„Lietuvos ryto“ korespondentas Londone Vytas Rudavičius nuvyko nurodytu adresu, tačiau tokios maklerių įmonės filialo ten nerado. Pirmajame pastato aukšte budėjęs apsaugos darbuotojas neprisiminė nei tokios įmonės, nei brokerio A.Bykovo.
Kelis kartus skambinau į įmonės biurą Londone, bet atsiliepusios operatorės vis aiškindavo, kad reikia kreiptis raštu – tada brokeriai patys paskambins. Taip ir padariau. Atskriejo atsakymai, kad turiu prisiregistruoti įmonės puslapyje ir investuoti mažiausiai 100 eurų.
Vis dėlto pagaliau sėkmė nusišypsojo. Viena atsiliepusių operatorių netikėtai prabilo lietuviškai: „Taip, yra toks Bykovas. Ar jūs investuotoja? Ne? Vis tiek sakykite, kad investuojate.“
Draugiškos operatorės dar spėjau paklausti, kokioje šalyje jie dirba.
„Mes esame Londone, o mūsų sąskaitos – Kipre. Ten taip pat yra biuras“, – atsakė moteris ir atsiprašė, kad daugiau pasakyti ji negali.
Turi klientų Lietuvoje
Pokalbio pradžioje brokeris A.Bykovas nepatikliai ėmė klausinėti: „Jūs klientė ar tik žurnalistė? Iš kur žinote mano pavardę? Mane pakvietė prie telefono, aš dabar stoviu, aš taip nedirbu.“
– O kaip dirba jūsų įmonė? – paklausiau A.Bykovo.
– Į mūsų kompaniją atėjęs žmogus įdeda čia savo pinigus, atidaro prekybos sąskaitą ir pradeda prekiauti. Instrumentai – akcijos, kainų skirtumas.
Perkama valiuta, nafta, auksas, sidabras.
– Kokia didžiausia suma, kurią žmonės jums patiki?
– Turiu klientų, kurie pas mane ateina su milijonu, kiti – su tūkstančiu JAV dolerių. Reikia visada galvoti, kiek gali daugiausia investuoti. Mes patariame pradėti su 1000 dolerių.
– Ar gali investuoti žmogus, kuris visiškai nesigaudo valiutų ir akcijų biržoje?
– Kiekvienas, kuris nori, gali investuoti.
Gal jūs norite investuoti? Atsakykite, nes mano laikas brangus.
– Lietuvoje jūs turite daug klientų?
– Taip, yra klientų Lietuvoje. O koks skirtumas – kiek?
Nori greitai uždirbti – rizikuoji
Vos žurnalistė užsiminė apie lietuvę Danutę, praradusią 80 tūkstančių eurų, brokeris nutilo.
Netrukus kitame laido gale prabilo kitas asmuo ir prisistatė brokerių vadybininku Aleksandru. Rusas atsisakė pasakyti savo pavardę.
Paklaustas, ar didelė rizika per juos investuoti valiutų biržoje „Forex“, pašnekovas patikino, kad visos investicijos yra rizikingos ir to negalima slėpti: „Jeigu žmogus nori greitai ir daug uždirbti, jis rizikuoja prarasti kapitalą.
Mūsų brokeriai klientams gali tik pasakyti rinkos tyrimus, jie negali duoti nurodymų, ką reikia daryti. Pavyzdžiui, dabar auga euro kursas.
Mūsų brokeris klientui turi paaiškinti, kokios yra galimybės ir kokia rizika.
Pas mus viskas yra skaidru. Kitaip mūsų puslapyje nebūtų futbolininko C.Ronaldo nuotraukos.“
Kai žurnalistė pasidomėjo, ar yra toks A.Šimelionis, kuris, kaip skelbiama reklamose, per mėnesį jų įmonės dėka lengvai uždirba 4 tūkst. eurų, Aleksandro balse pasigirdo abejonė: „Galbūt ir yra. Turime daug klientų.
Yra tokių, kurie nuolat uždirba ir patenkinti. O žmonės, kurie rizikuoja ir padaro klaidų, forumuose mus šmeižia ir apie mus rašo visokias bjaurastis.“
Aleksandras žadėjo patikrinti ir pranešti, kaip ir kur dingo lietuvės Danutės pinigai, tačiau pažado taip ir netesėjo.
Sukčiavimo būdai – vis išmanesni
– Ar jums teko matyti internete aprašomų neva stebuklingų praturtėjimo istorijų? Ko jomis siekiama? – paklausiau „Swedbank“ finansų analitiko Nerijaus Mačiulio.
– „Mindaugas per mėnesį užsiaugino nepriekaištingus pilvo raumenis su šiuo paprastu triuku.“ „Šešiasdešimtmetė naudoja paprastą ingredientą ir atrodo kaip dvidešimtmetė – plastikos chirurgai pasipiktinę.“ „Paprastas darbas iš namų – valanda per dieną ir tūkstančiai eurų per savaitę.“
Jei skamba per gerai, kad tai būtų tiesa, turbūt taip ir yra. Tokios šiukšlės jau seniai akis bado, jas reikia išmokti ignoruoti.
Internetas perpildytas sukčių, išmaniais ir primityviais metodais bandančių išvilioti pinigus iš gyventojų. Tai visame pasaulyje veikiantis milijardinis „verslo“ modelis.
– Ar įmanoma per dieną prie kompiuterio dirbant vos 2 valandas uždirbti daugiau kaip 4000 eurų per mėnesį, jei nesi patyręs investuotojas?
– Spekuliuojant finansų rinkose trumpalaikė sėkmė įmanoma, bet be didelių pastangų ir be rizikos nuolat gauti stabilias pajamas – visiška iliuzija. Net profesionalūs investuotojai negali pasigirti, kad kas mėnesį jų investicijos uždirba tik teigiamą ir stabilią grąžą.
– Į ką turėtų atkreipti dėmesį žmonės, kuriuos iš užsienio skambinantys brokeriai vilioja investuoti tarptautinėje valiutų rinkoje?
– Tokia vilionė savaime prasilenkia su įstatymais ir yra nelegali. Saugiausia su nepažįstamaisiais, siūlančiais praturtėti, visai nekalbėti.
– Kas, jūsų nuomone, turėtų kontroliuoti Kipre registruotos maklerių kompanijos veiklą Lietuvoje ir indentifikuoti sukčiavimo atvejus?
– Manau, kad priežiūros institucijos turi skirti daug daugiau pastangų ir resursų sukčiams nuolat identifikuoti ir jų veiklai sustabdyti.
Šiuo metu sukčių yra daug daugiau, nei buvo prieš dešimt metų, o ateityje sukčiavimo ir pinigų viliojimo formos bus vis įvairesnės, išmanesnės. Sustabdyta viena įmonė jau kitą dieną tą pačia veiklą vykdys kitos vardu.
Čia kone svarbiausia funkcija tenka švietimui. Jau pradinėse klasėse turi atsirasti finansinio raštingumo pamokos, per kurias būtų aiškinama, kad pinigai ant medžių neauga ir iš dangaus nekrinta, o pasiūlymai uždirbti be pastangų ir rizikos yra etatinių sukčių dainelė.
Interneto amžiuje svarbu kritiškai ir skeptiškai vertinti informaciją, atskirti šiukšles. Toks gebėjimas yra ne mažiau svarbus nei mokėjimas skaityti ir rašyti.
Lietuvos banko veiksmai – aplaidūs
Vitalijus Gailius
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas
„Tiek Lietuvos banko, tiek teisėsaugos pareigūnai šioje situacijoje elgėsi neatsakingai ir pademonstravo didžiausią biurokratizmo lygį.
Galimai sukčiavusio asmens net nebuvo bandoma apklausti. Net nesiaiškinta, ar asmuo, prisistatęs kaip A.B., veikė kaip bendrovės atstovas, ar turėjo teisę verstis brokerio veikla.
Negavus tokių nurodytų duomenų, nebuvo atliktas asmenų, bendravusių su nukentėjusiąja, veikos teisėtumo vertinimas ir nevertinta galima sukčiavimo tyčia jų veikoje.
A.B. ne tik neapklaustas, bet ir nenustatytas kaip konkretus asmuo, drauge nenustatytas jo ryšys su minima užsienio kompanija. Net jeigu toks ryšys ir būtų – nenustatyta, ar minėtasis asmuo, prisistatęs kaip A.B., veikė teisėtai ir leistinai.
Susidaro įspūdis, kad vietoj veiksmų pagal kompetenciją tiek teisėsauga, tiek Lietuvos bankas daugiau dėmesio skyrė biurokratiniams sprendimams ir net nesiėmė priemonių, kad nenukentėtų daugiau asmenų.
Abejoju, ar buvo apsikeista informacija su Kipro bei Anglijos institucijomis.“
