Naujieji socialinio draudimo įstatymai lyg ir turėjo suteikti vilties nors truputėlį pagerinti padėtį ir stumtelėti Lietuvą iš paskutiniųjų Europos pensijų statistikos eilučių. Užklyskime į tuos kovos frontus.
Pagal naująjį Socialinio draudimo įstatymą Sodros biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai nustatomi tokie. Bendrąją pensijos dalį kitąmet ketinama finansuoti iš valstybės biudžeto, bet kartu ir iš Sodros pinigų. Tačiau šį malonumą valstybė perima labai atsargiai. Kitąmet Sodrai kilniaširdiškai 1 procentu sumažinamas įmokos tarifas, o trūkstami pinigėliai bus atseikėjami iš valstybės biudžeto. Tačiau kaip bus toliau, niekas nežino.
Dėl reformos tęsimo, sako, bus apsispręsta 2017 gruodžio 31, galima sakyti, Naujųjų metų naktį, kai bus įvertinta, kaip Sodros rėmimas paveikė valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir ar Lietuva nepažeidė Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų fiskalinės drausmės taisyklių. O jei pažeidė, tai galbūt viskas grįš į senas vėžes ir jokių reformų nebereikės.
Žodžiu, ne reforma, bet labai brangus eksperimentas, nes reikės apskaičiuoti pensijų socialinio draudimo įmokos dydį, bet tik įvertinus asignavimus iš valstybės biudžeto, skirtus socialinio draudimo pensijos bendrajai daliai finansuoti. Kaip tas vyks, niekas nežino.
O dabar, dėmesio: „Socialinio draudimo įstatymo 23 str. 4 d.: Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu“.
Ką tai reiškia? Kad asignavimai iš valstybės biudžeto bus skiriami tik jei padidės „Sodros“ išlaidos ar sumažės pajamos? Bet juk to paties straipsnio 1 d. aiškių aiškiausiai sakoma, kad „Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis“ be jokio „pririšimo“ prie išlaidų ar pajamų pokyčių. Tai kaip yra iš tikrųjų?
Nemažiau įdomi ir šio straipsnio 6 dalis, kuri beveik pažodžiui pakartoja straipsnio 3 dalį. Kam šitie dubletų cirkai? Taip parengtas įstatymas tai ne teisės aktas, bet mūsų Seimo sukurtas jovalas, dėl kurio priėmimo, kaip žinome, Socialinių reikalų komiteto pirmininkė gulė, kaip sakoma, kryžium, kaip ir kiti valdantieji. Kur nueisime su tuo kryžiumi?
Įdomūs žiniasklaidoje platinami „Sodros“ ir ministerijos aiškinimai, kokią laimę atneš toji reforma kiekvienam Lietuvos žmogui. Deja, kuo daugiau aiškinimų, tuo daugiau abejonių tos reformos nauda.
„Bendroji pensijos dalis bus apskaičiuojama Vyriausybės patvirtintą bazinę pensiją (šiuo metu – 112 Eur) padauginus iš darbuotojo sukaupto ir įstatyme numatyto būtinojo stažo santykio“. Iš esmės taip yra ir dabar.
„Individualioji pensijos dalis bus skaičiuojama asmens sukauptus apskaitos vienetus dauginant iš pensijos mokėjimo mėnesį galiojančio apskaitos vieneto. Paprastai tariant, kuo žmogus atlyginimas bus didesnis už vidutinį šalies darbo užmokestį, tuo didesnės pensijos jis galės tikėtis“. Tai bent naujiena, čia gi nieko naujo.
„Nustatytos ir tam tikros lubos – metinis apskaitos vienetas negalės būti didesnis už 5“. Čia jau naujiena, jei tikrai taip. „Įstatyme nustatytas ir pensijų indeksavimas“. Jų dabartinis analogas – draudžiamųjų pajamų dydis, jis po truputį kyla, jį irgi galima laikyti indeksavimu. Be to, dabartinis indeksavimas yra apribotas įvairių sąlygų, jis gali būti, bet gali ir nebūti. „Būtinasis stažas palaipsniui bus didinamas nuo dabartinių 30 m. iki 35 m.“ Bet tuomet sumažės priedas už stažo metus.
Socialinės apsaugos ministerijos skaičiavimais, įvedus naują pensijų skaičiavimo sistemą, pensija, gavus vidutinį atlyginimą, padidės nuo 250,1 iki 254,9 euro. Ne kažkas. O gavus pusantro vidutinio nuo 302,6 iki 307,6 euro. Taip pat ne itin. Kaip ir dabar, taip ir ateityje, gavus trečdaliu didesnį atlyginimą, pensija būtų didesnė tik 17 proc.
Savo straipsniuose esu nagrinėjęs pensijų kaupimo įtaką Sodros pensijos dydžiui. Padėtis šiame „fronte“ irgi nesikeis. Dalyvavusiems pensijų kaupime, metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas bus mažinamas atsižvelgiant į kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus.
Jokių reformų pačiame pensijų kaupime (įskaitant ir jų likvidavimą) naujuosiuose įstatymuose nenumatyta. Tokiu būdu tektų pakartoti žinomo mokslininko Raimundo Kuodžio vertinimą, kad dalyvavęs kaupime žmogus gaus 13 eurų mažesnę Sodros pensiją nei nedalyvavusieji kaupime, bet kaip kompensaciją gaus 16 eurų pensijų fondų išmoką.
Viską sudėjus paaiškėja, kad žmogus, 35 metus mokėjęs fondams po 7 eurus, išėjęs į pensiją 15 metų kartu su Sodros pensija gaus tik 3 eurais didesnę sumą. Štai tokia „kompensacija“. Ateityje sodrinė pensija dar labiau sumažės, nes įmoka pensijų fondams nuo 2020 metų padidės iki 3,5 proc.
Kiek reikėtų pinigų visiems šiems pasižaidimams? Pasak įstatymo aiškinamojo rašto, į bendrąją pensijos dalį integravus dabartinį priedą už stažo metus, reikėtų 36 mln. eurų iš Sodros kasos. Valstybės biudžetui perėmus bendrosios pensijų dalies finansavimą, reikėtų šiam tikslui skirti 1,3 mlrd. eurų.
Kasmet mažinant Sodros įmokų tarifą, jam padengti jau pirmaisiais metais reikėtų apie 85 mln. eurų. Visos pensijų sistemos tvarumą užtikrinančios priemonės leistų ateityje sumažinti „Sodros“ išlaidas pensijoms iki 4 proc. nuo BVP. Neaišku, ar tuo reikėtų džiaugtis.
Kas bus toliau? O toliau – Seimo rudens sesija ir, svarbiausia, Seimo rinkimai. Juk čia glūdi svarbiausias Sodros problemų svertas. Deja, sprendžiant iš dabartinio Seimo narių mentaliteto, o taip pat, tai dar svarbiau, jau skelbiamų būsimojo Seimo galimų narių sąrašų, naujų idėjų, atsakingo požiūrio į savo valstybės problemas, naujajame Seime greičiausiai neatsiras.
Ir nauji, kaip ir seni Seimo nariai įstatymų projektų greičiausiai neskaitys, bet balsuos už suinteresuotų asmenų parengtus įstatymus, tokiu būdu Lietuvos kelias į Europą, o jei kitais žodžiais – Lietuvos žmonių gyvenimo gerinimas, taps dar sunkesnis.
