Dar tą patį šeštadienį Telšių seniūno Kazio Lečkausko iniciatyva fontanas išvaduotas iš nuvirtusio medžio gniaužtų. Pirminiais duomenimis, nulaužta fontano skulptūros-berniuko dūdelė, sulankstyta metalinė tvorelė.
Vasarį šaka sugadino šviestuvą
Nuvirtęs senas kaštonas išjudino telšiškius. Žmonės socialiniuose tinkluose bėrė priekaištus Telšių valdžiai. Gyventojams pikta, kad valdininkai neužtikrino saugumo – supuvęs medis virsdamas galėjo mirtinai sužaloti žmones.
Beje, apie šimto metų senumo kaštonas pirmąjį pavojaus signalą pasiuntė dar žiemą. Vasario mėnesį smarkiai siautėjant pūgai ir iškritus gausiam sniegui lūžo to paties medžio didelė šaka. Tąkart išvengta didesnių nuostolių, šaka kliudė tik aikštės šviestuvą.
Tuomet jau plika akimi buvo matyti, kad kaštonas savo dienas baigia, į jį įsimetęs puvinys. Telšių seniūnas K.Lečkauskas raštiškai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę prašydamas išduoti leidimą nupjauti pavojų gyventojams ir miesto turtui keliantį medį. Deja, kaip paaiškėjo, susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis.
Plika akimi matomas puvinys
Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas patvirtino, kad buvo gautas Telšių seniūno prašymas išduoti leidimą kaštonui nupjauti.
Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurios pirmininkas R.Račkauskas, apžiūrėjo kaštoną ir konstatavo, kad medyje yra susidaręs nemažas kamieno puvinys.
Tačiau kadangi medis auga senamiesčio zonoje, reikalingas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus sutikimas. Štai čia ir prasidėjo – kultūros paveldo saugotojams kilo mintis, kad šiaip sau istorinio medžio nupjauti negalima, nors plika akimi ir matomas kamieno puvinys. Išvada: reikalingi dendrologiniai tyrimai.
Kaip teigė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas R.Račkauskas, kaštono likimą turėjo nuspręsti šiais metais planuojami dendrologiniai tyrimai, kurie bus atlikti kartu su gatvių želdinių inventorizavimu. Deja, mokslininkų rekomendacijų dėl Vydūno sodinto kaštono nebeišgirsime, jas padarė už visus greitesnė vėtra.
Be medžių miestas prarastų veidą
Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Barysienė pripažino apie nuvirtusį Vydūno kaštoną, kurį norėjo išsaugoti, sužinojusi iš žurnalistų. „O, viešpatie!“ – sušuko L.Barysienė.
„Apžiūrėjau daug medžių, neprisimenu, kad būtent šitam kaštonui būčiau reikalavusi dendrologinių tyrimų“, – tikino pašnekovė.
Paklausta, ar nejaučianti kaltės, kad pasisakė „prieš“ supuvusio medžio nupjovimą, o savaitgalį tas pats medis nuniokojo Telšių pasididžiavimą, puošmeną – fontaną, valdininkė atsakė: „Suprantu,
dabar prasidės kaltųjų medžioklė. Aš nesijaučiu dėl šio įvykio kalta“.
Kultūros paveldo saugotoja L.Barysienė nenorėjo girdėti, kad gal verčiau nerizikuoti žmonių gyvybėmis ir leisti paprastesniu keliu nupjauti pavojingus medžius. Pasak jos, jeigu sutiktų leisti nupjauti visus medžius, dėl kurių pateikiami prašymai, miestas prarastų veidą, būtų vien pliki šaligatviai.
„Negalima medžių nupjauti vien dėl to, kad jie gali nuvirsti per audrą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kiekvienas medis – vertybė
Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vyriausioji specialistė L.Barysienė tvirtino, kad
dėl kaštonų Katedros aikštėje buvo tartasi ne vieną kartą. „Kolegialiai buvo prieita nuomonės, kad visiems seniems istoriniams medžiams reikėtų atlikti dendrologinius tyrimus bei nustatyti jų būklę. Iki šiol tokie tyrimai neatlikti“, – aiškino kultūros paveldo specialistė.
Tik nustačius, kad medžiai pavojingi ir ligoti, galima juos šalinti.
Kaip informavo L.Barysienė, dendrologiniai tyrimai paskutinį kartą Telšiuose buvo daryti 2008 metais. Tuo metu kaštonai nebuvo identifikuoti kaip ligoti ir keliantys grėsmę.
„Dalis kaštonų iš Vydūno kaštonų alėjos jau pašalinta. Kiekvienas medis yra vertingas, todėl visais būdais buvo bandoma juos išsaugoti. Kad išvengti kitų stichijų (sniego, lietaus, viesulo, barbariško piliečių elgesio) padarinių, Telšių rajono savivaldybė privalo skubiai organizuoti atlikti dendrologinius tyrimus bei numatyti lėšas medžiams atsodinti“, – savo nuomonę išdėstė kultūros paveldo vyriausioji specialistė.
Skverelyje viena po kitos krenta liepos
Garsiojo Vydūno kaštono netolimoje kaimynystėje – skverelyje škvalo neatlaikė ir sena liepa. Šalia gyvenantys telšiškiai piktinosi, kad per kiekvieną audrą vis nuvirsta po medį, gerai, kad ne žmonėms ant galvų.
„Likusieji skverelio medžiai taip pat akivaizdžiai netvirti, kamienuose – puviniai. Bet kam tai rūpi? Matyt, kol virsdamas medis neužmuš į mokyklą einančių vaikų, valdininkai sėdės sudėję rankas“, – kalbėjo žmonės.
