Pagal parlamentaro registruotą pataisą, kandidatas į Seimo
narius turėtų pareigą atlikti tyrimą poligrafu, o atsisakius
tikrintis apie tai būtų nurodoma Vyriausiosios rinkimų komisijos
leidžiamuose plakatuose, taip pat rinkimų sąraše.
Kandidatai turėtų atsakyti į klausimus, ar po nepriklausomybės
atkūrimo yra pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, taip pat –
jo reikalavęs, provokavęs ar priėmęs. Dar vienas privalomas
klausimas būtų apie bendradarbiavimą su kitų valstybių
specialiosiomis tarnybomis. Poligrafo duomenys privalėtų būti
paskelbti viešai ir nurodomi kandidato į Seimo narius anketoje.
Pasak P.Gražulio, projekto rengimą paskatino „būtinybė
išvalyti Lietuvos politinę sistemą nuo galimai korumpuotų arba
valstybei nelojalių piliečių, kurie siekia tapti Seimo nariais“.
Parlamentaras tvirtina, kad projektui įgyvendinti papildomų
lėšų nereikės, o su privalomu poligrafo tikrinimu smarkiai
atsisijos kandidatų sąrašai.
„Kas čia yra apklausti kiekvieną, skirsim pusvalandį ir
apklausim, gal įsigysim dar vieną kokį poligrafą, bet tai
atsipirks. Bet iš tų kandidatų dar liks bent dešimt kartų
mažiau, aš galvoju, ar išvis nepritrūks kandidatų į Seimą. Jei
tikrintų poligrafu, užduotų klausimą, ar ėmei kyšį, ar žadi
imti kyšį, ar ateini vogti, ar ateini valstybei dirbti, gal net to
141 neatsirastų“, – BNS sakė P.Gražulis.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas
Sergejus Muravjovas šią iniciatyvą įvertino skeptiškai, o didinti
skaidrumą „tvarkiečiams“ siūlo pradėti patiems nuo savęs –
tam ir įstatymų pakeitimų nereikia.
„Pono Gražulio pasiūlymas atrodo kaip priešrinkiminis
triukas, populistinis pasiūlymas, kuriuo galima gauti daugiau
dėmesio, bet neaišku, ar tai galėtų išspręsti su korupcija
susijusias problemas. Toks veiksmas gali sudaryti įspūdį, kad
žmonės, kurie atsakinėtų į poligrafo klausimus, būtų skaidrūs,
atskaitingi, bet mes puikiai suprantame, kad sukurtume blizgų
paviršių, būtų visiškai neaišku, kas slypi už tų žmonių,
kurie tinkamai atsakytų į poligrafo klausimus“, – BNS sakė
S.Muravjovas.
„Korupcijos esmė yra ta, kad bet kokiam korupciniam veiksme
dalyvauja žmonių tinklai, valstybės tarnautojų, verslo, taip pat
ir kriminalinio pasaulio žmonės, ir tuo, kad apklausime žmogų,
kuris yra paviršiuje, vargu ar išspręstume šiuos klausimus“, –
teigė jis.
Pasak S.Muravjovo, didinti skaidrumą – pagirtina iniciatyva, ir
„Tvarka ir teisingumas“ galėtų pradėti nuo savęs: skirti
daugiau dėmesio interesų deklaracijoms, viešinti susitikimus su
interesų grupių atstovais ir t.t.
„Šios priemonės daugelį metų egzistuoja Lietuvos padangėje,
jų galima imtis nelaukiant naujų įstatymų ir būtų labai įdomu
sužinoti, ar „Tvarkos ir teisingumo“ partija taip ir darys“,
– sakė TILS vadovas.
Per pastaruosius Seimo rinkimus 2012 metais juose dalyvavo apie du
tūkstančiai kandidatų.
